1¶ Primink jiems elgtis pavaldžiai vyresnybėms bei valdžioms, paklusti valdantiems, būti pasiruošusiais kiekvienam geram darbui,
2nieko nešmeižti, būti nevaidingi, maloningi, rodydami visokį romumą visiems žmonėms.
3Nes ir mes patys kitados buvome neišmanūs, neklusnūs, suklaidinti, vergavome įvairiems geiduliams bei malonumams, praleidome gyvenimą nelabume ir pavyde, nekenčiami [ir] nekenčiantys vieni kitų.
4Bet kai pasirodė Dievo, mūsų Išgelbėtojo, gerumas ir meilė žmonėms,
5jis nesiremdamas teisumo darbais, kuriuos mes buvome padarę, bet pagal savo gailestingumą išgelbėjo mus atgimdymo nuplovimu ir Šventosios Dvasios [atliktu] atnaujinimu,
6kurios jis gausiai išliejo ant mūsų per Jėzų Kristų, mūsų Išgelbėtoją,
7kad, būdami išteisinti jo malone, taptume paveldėtojais atitinkamai su užtikrinta viltimi, kurią teikia amžinas gyvenimas.
8¶ Tas pasakymas [yra] patikimas, ir pareiškiu valią, kad tu atkakliai tvirtintum šiuos dalykus, kad tie, kurie pasitikėjo Dievu, rūpintųsi pirmauti gerų darbų [srityje]. Šie dalykai yra geri ir naudingi žmonėms.
9¶ Bet venk kvailų ginčų ir giminystės eilių, ir nesutarimų, ir kivirčų dėl įstatymo, nes jie yra nenaudingi ir tušti.
10Po pirmo ir antro paraginančio įspėjimo, šalinkis eretiško žmogaus,
11žinodamas, kad toks yra nukrypęs ir nusideda, būdamas pats savęs nuteistas.
12¶ Kai nusiųsiu pas tave Artemą arba Tichiką, uoliai stenkis atvykti pas mane į Nikopolį, nes esu nusprendęs ten žiemoti.
13Įstatymininką Zeną ir Apolą, gerai aprūpinęs, išlydėk į kelionę, kad nieko jiems netrūktų.
14Ir mūsiškiai tesimoko pirmauti gerų darbų [srityje], būtinoms reikmėms [patenkinti], idant nebūtų bevaisiai.
15¶ Tave sveikina visi esantys su manimi. Pasveikink tuos, kurie myli mus tikėjime. Malonė su jumis visais! Amen.