1¶ Tad ką gi sakysime? Ar mums pasilikti nuodėmėje, kad apstėtų malonė?
2Anaiptol! Ne! Kaipgi mes, kurie mirėme nuodėmei, toliau joje gyventume?
3Arba ar nežinote, kad mes visi, kurie buvome pakrikštyti į Jėzų Kristų, buvome pakrikštyti į jo mirtį?
4Taigi per krikštą buvome palaidoti su juo į mirtį, kad kaip Kristus buvo prikeltas iš numirusiųjų per Tėvo šlovę, tokiu pat būdu ir mes vaikščiotume gyvybės naujume.
5Nes kadangi esame pasidarę sujungti kartu su jo mirties panašumu, tikrai būsime [sujungti] ir su [jo] prisikėlimo [panašumu],
6žinodami tai, kad mūsų senasis žmogus buvo su [juo] nukryžiuotas, kad nuodėmės kūnas būtų padarytas neveiksmingas, kad nuo šiol mes nebevergautume nuodėmei.
7Priežastis tokia: kas yra miręs, yra teisiškai išvaduotas iš nuodėmės.
8Štai gi, jei mes esame mirę su Kristumi, tikime, kad ir gyvensime su juo,
9žinodami, kad Kristus, prikeltas iš numirusių, nebemiršta; mirtis jam nebeviešpatauja.
10Nes kad jis numirė, jis numirė nuodėmei vieną kartą galutinai, bet kad jis gyvena, jis gyvena Dievui.
11Ir jūs save laikykite tokiu pat būdu faktiškai mirusiais nuodėmei, bet gyvais Dievui per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį.
12Taigi neleiskite nuodėmei viešpatauti jūsų mirtingame kūne, kurio [viešpatavimo] padarinys [yra] paklusnumas jai per jo geidulius.
13Ir neduokite nuodėmei savo narių kaip neteisumo įrankių, bet duokite save Dievui kaip gyvus iš numirusiųjų ir savo narius kaip teisumo įrankius Dievui.
14Nes nuodėmė neturi jums viešpatauti, nes esate ne įstatymo, bet malonės valdžioje.
15Tai ką gi? Ar mums nusidėti, kadangi nebesame įstatymo valdžioje, bet malonės valdžioje? Anaiptol! Ne!
16Ar nežinote, kad būdami pasidavę kam nors paklusniai tarnauti, būnate tarnai to, kuriam paklūstate: arba [tarnai] nuodėmės, kurios rezultatas – mirtis, arba [tarnai] paklusnumo, kurio rezultatas – teisumas?
17Bet ačiū Dievui, kad [nors] buvote nuodėmės tarnai, tačiau iš širdies paklusote tai mokslo normai, kuriai buvote perduoti,
18ir patyrę išlaisvinimą iš nuodėmės, jūs buvote padaryti teisumo tarnais.
19(Vartoju žmonėms įprastą sąvoką dėl jūsų [kaip] fizinių būtybių silpnumo.) Nes kaip buvote atidavę savo narius tarnais nešvarumui ir įstatymo pažeidimui, kurio atidavimo rezultatas – įstatymo pažeidimas, taip dabar atiduokite savo narius tarnais teisumui, kurio atidavimo rezultatas – šventumas.
20Nes kai jūs buvote nuodėmės tarnai, buvote laisvi nuo teisumo.
21Kokį, tada, vaisių jūs turėjote iš tų dalykų, kurių dabar gėdijatės?! Nes tų dalykų galutinis rezultatas – mirtis.
22Bet dabar, išlaisvinti iš nuodėmės ir padaryti tarnais Dievui, jūs turite savo vaisių, lemiantį šventumą ir galutinį rezultatą – amžiną gyvenimą.
23Nes nuodėmės atlygis – mirtis, o Dievo dovana – amžinas gyvenimas per Kristų Jėzų, mūsų Viešpatį.