1¶ Todėl esi nepateisinamas, kas bebūtum, o žmogau, kuris teisi, nes dėl ko teisi kitą, dėl to paties nuteisi save, kadangi tu, kuris teisi, darai tuos pačius [dalykus].
2Bet mes žinome, kad Dievo teismas prieš tuos, kurie daro tokius dalykus, remiasi tiesa.
3Ir ar taip manai, o žmogau, kuris teisi tokius dalykus darančius ir [pats] juos darai, kad tu išvengsi Dievo teismo?!
4Arba, ar tu niekini jo gerumo bei pakantumo bei didžios kantrybės turtus, nenutuokdamas, kad Dievo gerumas veda tave į atgailą?
5Bet savo užkietėjimu ir neatgailaujančia širdimi [pats] sau kaupi rūstybę rūstybės ir Dievo teisingo nuosprendžio apreiškimo dienai;
6jisai atlygins kiekvienam pagal jo darbus:
7viena vertus, amžinu gyvenimu tiems, kurie, ištvermingai darydami gera, ieško šlovės ir garbės ir negendamumo,
8bet kita vertus, įtūžiu ir rūstybe tiems, kurie [yra] priešiški garbėtroškos ir atsisako būti tiesos įtikinti bei jai paklusti, bet yra neteisumo įtikinami ir jam paklusta;
9prispaudimas ir sielvartas sielai kiekvieno žmogaus, kuris įvykdo bloga, pirma žydui, taip pat ir graikui;
10bet šlovė, pagarba ir ramybė kiekvienam, darančiam gera – pirma žydui, taip pat ir graikui.
11Priežastis [yra tokia]: Dievas nėra šališkas.
12Nes visi, kurie nusidėjo be Įstatymo, be Įstatymo ir pražus; ir visi, kurie nusidėjo Įstatymo ribose, bus Įstatymu teisiami –
13(nes ne Įstatymo atidūs klausytojai teisūs Dievo akivaizdoje, bet Įstatymo atlikėjai bus išteisinti,
14nes kada tik kitataučiai, kurie neturi Įstatymo, iš prigimties daro Įstatymo [numatytų] dalykų, šitie, neturėdami Įstatymo, yra patys sau įstatymas:
15tokie parodo savo širdyse įrašytą įstatymo darbą, jų sąžinei kartu [tiems dalykams] paliudijant, ir [jų] mintims tuo tarpu [juos] kaltinant arba net ginant) –
16tą dieną, kai Dievas, anot mano evangelijos, teis žmonių paslaptis per Jėzų Kristų.
17Žiūrėk! Tu vadiniesi žydas, ir pasikliauji įstatymu, ir giriesi Dievu,
18ir žinai jo valią, ir iš įstatymo pamokytas, laikai išmėgintais bei priimtinais tuos dalykus, kurie yra geriausi,
19be to, esi įsitikinęs esąs aklųjų vedlys, šviesa tų, kurie yra tamsoje,
20kvailųjų auklėtojas, vaikelių mokytojas, įstatyme turįs pažinimo ir tiesos įkūnijimą.
21Taigi, tu, kuris mokai kitą, ar savęs nepamokai? Tu, kuris skelbi, [kad] nevalia vogti, ar tu vagi?
22Tu, kuris sakai, [kad] nevalia svetimauti, ar tu svetimauji? Tu, kuris bjauriesi stabais, ar apiplėši šventoves?
23Tu, kuris giriesi įstatymu, įstatymo laužymu ar darai Dievui negarbę?
24Nes, kaipgi yra parašyta, DĖL JŪSŲ ŠMEIŽIAMAS DIEVO VARDAS TARP KITATAUČIŲ.
25Nes apipjaustymas iš tiesų naudingas, jei vykdai įstatymą, bet jei esi įstatymo laužytojas, tavo apipjaustymas yra tapęs neapipjaustymu.
26Todėl, jei neapipjaustytasis laikytųsi įstatymoteisumo, argi jo neapipjaustymas nebus įskaitytas kaip apipjaustymas?
27Ir, argi iš prigimties neapipjaustytasis, kuris vykdo įstatymą, neteis tavęs, kuris turėdamas [įstatymo] raidę ir apipjaustymą, [esi] įstatymo laužytojas?
28Nes tas nėra žydas, kuris yra [toks] išoriškai, ir tas nėra apipjaustymas, kuris išoriškas, kūne [atliktas];
29bet tas [yra] žydas, kuris [toks] viduje, ir tas [yra] apipjaustymas, kuris [yra] Dvasia – ne raide – [atliktas] širdies [apipjaustymas]; tokiam pagyrimas [ateina] ne iš žmonių, bet iš Dievo.