1¶ O tą, kuris yra silpnas tikėjimo atžvilgiu, priimkite, [tik] ne ginčams [vesti] apie [jo] samprotavimus.
2Nes vienas tiki galintis valgyti viską, bet kitas, būdamas silpnas, valgo daržoves.
3Tas, kuris valgo, tegul neniekina to, kuris nevalgo, ir tas, kuris nevalgo, tegul neteisia to, kuris valgo, nes Dievas jį priėmė.
4Kas esi tu, kad teisi kito namų tarną? Jis tvirtai stovi arba nupuola savo šeimininkui. Ir jis tvirtai stovės, nes Dievas yra pajėgus jį padaryti tvirtai stovintį.
5Vienas vertina vieną dieną labiau už kitą, kitas [lygiai] vertina kiekvieną dieną. Kiekvienas tegul būna visiškai įsitikinęs savo protavimu.
6Kas laiko vieną dieną ypatinga, [ją] laiko ypatinga Viešpaties labui, ir kas nelaiko dienos ypatinga, Viešpaties labui nelaiko [jos] ypatinga. Kas valgo, Viešpaties labui valgo, nes jis dėkoja Dievui; o kas nevalgo, tas Viešpaties labui nevalgo ir dėkoja Dievui.
7Nes nė vienas iš mūsų negyvena savo labui ir nė vienas nemiršta savo labui.
8Nes ar gyvename, gyvename Viešpaties labui, ir ar mirštame, mirštame Viešpaties labui. Taigi ar gyvename, ar mirštame, – esame Viešpaties.
9Nes Kristus ir mirė, ir prisikėlė, ir atgijo tam, kad jis viešpatautų tiek mirusiems, tiek gyviems.
10O tu – kodėl tu teisi savo brolį? Arba kodėl tu niekini savo brolį? Juk mes visi stosime prieš Kristaus teismo krasę.
11Nes yra parašyta: „ Kaip aš gyvas, – sako Viešpats, – man nusilenks kiekvienas kelis, ir kiekvienas liežuvis viešai prisipažins Dievui.“
12Išvada tokia: kiekvienas iš mūsų duos ataskaitą Dievui už save.
13Todėl turėtume nebeteisti vieni kitų; bet dėl štai ko verčiau priimkite nuosprendį: nepadėti broliui suklupimo kliūties ar pargriaunančios kliuvinio.
14Aš žinau ir esu įsitikinęs per Viešpatį Jėzų, kad nieko [nėra] savaime netyro; tik tam, kuris ką nors laiko netyru, jam [tai yra] netyras.
15Bet jeigu tavo brolis sielojasi dėl [tavo] valgio, tu jau nebevaikščioji pagal meilę. Savo valgiu nežlugdyk to, už kurį mirė Kristus!
16Tad neturi būti piktžodžiaujamas tas jums priklausantis geras [dalykas].
17nes Dievo karalystė nėra valgis ir gėrimas, bet teisumas, ramybė ir džiaugsmas Šventosios Dvasios [įtakoje].
18Nes kas šitais tarnauja Kristui, tas patinka Dievui ir yra sulaukęs žmonių pritarimo.
19Išvada tokia: vykimės ramybės dalykus, ir dalykus, kurių tikslas [yra] vieni kitus statydinti.
20Dėl maisto negriauk Dievo darbo! Iš tikrųjų viskas [yra] tyra, bet blogai [elgiasi] žmogus, kuris valgo suklupdindamas [kitus].
21Gerai nei nevalgyti mėsos, nei negerti vyno, nei nieko nedaryti, kuo tavo brolis suklumpa ar yra piktinamas, ar yra silpninamas.
22Ar tu turi įsitikinimą? Pasilaikyk jį sau Dievo akivaizdoje. Palaimintas, kuris neteisia savęs tuo, ką pripažįsta.
23Bet tas, kuris abejoja, jeigu jis valgo, yra nuteistas, nes [jis valgo] ne iš tikėjimo; nes visa, kas ne iš tikėjimo, yra nuodėmė.