1¶ Taigi dėl Dievo apstaus pasigailėjimo aš maldauju jus, broliai, atnašauti savo kūnus [kaip] gyvą auką – šventą, Dievui patinkančią; [tai] jūsų protingas tarnavimas [Dievui].
2Ir neprisitaikykite prie šio pasaulio, bet būkite perkeičiami savo proto atnaujinimu, kad ištirtumėte, kas [yra] gera, patinkama ir tobula Dievo valia.
3¶ Nes per man duotą malonę aš sakau kiekvienam, esančiam tarp jūsų, nemanyti [apie save] geriau negu dera manyti, bet manyti [taip], kad nuosaikiai manytų, destis kokį tikėjimo mastą Dievas yra kiekvienam priskyręs.
4¶ Nes kaip viename kūne turime daug narių ir visi nariai atlieka ne tą patį uždavinį,
5taip mes, [būdami] daugelis, esame vienas kūnas Kristuje, o pavieniui – vieni kitų nariai.
6Tad turėdami malonės dovanų, kurios skiriasi pagal mums suteiktą malonę, [tinkamai jas naudokime:] jei [kas turi] pranašavimo [dovaną, tas privalo pranašauti] pagal tikėjimo santykinį kiekį,
7jei [kas turi] tarnavimo [dovaną], [tas privalo būti] nusiteikęs tarnauti; jei kas moko, [tas privalo būti] nusiteikęs mokyti;
8jei kas ragina, [tas privalo būti] nusiteikęs raginti; jei kas duoda, [tas privalo būti] nusiteikęs [veikti] iš tyrų paskatų; jei kas vadovauja, [tas privalo būti] nusiteikęs [veikti] uoliai; jei kas rodo gailestingumą, [tas privalo būti] nusiteikęs [veikti] linksmai.
9¶ Neveidmainiška meilė: bodėti to, kas bloga, tvirtai laikytis to, kas gera,
10jums esant draugiškai nusiteikusiems vieni kitiems broliška meile, pagarbiai laikydami vieni kitus svarbesniais,
11stropumo atžvilgiu netingūs, dvasios atžvilgiu užsidegę, tarnaudami Viešpačiui,
12užtikrintos vilties atžvilgiu džiaugdamiesi, prispaudimo atžvilgiu ištverdami, maldos atžvilgiu uoliai atsidėję,
13šventųjų poreikių atžvilgiu pasidalydami, svetingumo atžvilgiu dėdami dideles pastangas.
14¶ Laiminkite tuos, kurie jus persekioja; laiminkite ir nekeikite.
15Džiaukitės su besidžiaugiančiais ir verkite su verkiančiais.
16Galvokite tą patį vieni apie kitus. Negalvokite apie išdidžius dalykus, bet užsiimkite su žemaisiais. Nebūkite išmintingi savo akyse.
17Niekam neatmokėkite blogu už bloga, rūpinkitės tuo, kas dora visų žmonių akivaizdoje.
18Jei įmanoma, kiek nuo jūsų priklauso, gyvenkite taikingai su visais žmonėmis.
19Nekeršykite už save, mylimieji; priešingai, palikite vietos rūstybei, nes yra parašyta: „Kerštas [priklauso] man, atmokėsiu pats, sako Viešpats“.
20Todėl JEI TAVO PRIEŠAS ALKSTA, PAVALGYDINK JĮ; JEI TROKŠTA, PAGIRDYK JĮ, NES TAI DARYDAMAS KRAUSI UGNINGAS ŽARIJAS ANT JO GALVOS.
21Nesiduok blogio nugalimas, bet nugalėk blogį gėriu.