2¶ Dievas neatmetė savo tautos, kurią jis iš anksto pažinojo. Ką? Ar nežinote, ką sako šventraštis apie Eliją? Kaip jis maldaudamas kreipiasi į Dievą prieš Izraelį, sakydamas:
3„Viešpatie, TAVO PRANAŠUS JIE NUŽUDĖ IR TAVO AUKURUS NUGRIOVĖ; O AŠ ESU IŠLIKĘS VIENAS, IR JIE TYKOJA MANO GYVYBĖS.
4Bet ką byloja Dievo atsakymas jam? „AŠ PALIKAU sau SEPTYNIS TŪKSTANČIUS VYRŲ, KURIE NESULENKĖ KELIŲ BAALIUI.
5Taigi, tuo pat būdu ir dabartiniu metu likutis yra sudarytas pagal malonės išrinkimą.
6Bet jei malone, tai nebe darbais; kitaip malonė nebebūtų malonė. Bet jei darbais, tai nebėra malonė; kitaip darbas nebėra darbas.
7Tai ką? Ko Izraelis stengiasi pasiekti, to neįgavo jis, bet įgavo išrinktieji. O likusieji buvo apakinti
8pagal tai, kaip yra parašyta: DIEVAS JIEMS DAVĖ SNAUDULIO DVASIĄ, – AKIS, KAD JIE NEMATYTŲ, IR AUSIS, KAD JIE NEGIRDĖTŲ, IKI PAT ŠIOS DIENOS.
9Ir Dovydas sako: „JŲ STALAS TEPAVIRSTA ŽABANGAIS IR PINKLĖMIS IR SUKLUPIMO KLIŪTIMI IR ATPILDU JIEMS;
10JŲ AKYS TEBŪNA APTEMUSIOS, KAD JIE NEREGĖTŲ IR LAIKYK JŲ NUGARĄ NUOLAT SULENKTĄ.
11Tad aš sakau: ar jie suklupo, kad [galutinai] nupultų? Anaiptol! Ne! Priešingai, per jų nupuolimą išgelbėjimas [atėjo] kitataučiams, kad juos paimtų pavydas.
12Bet jeigu jų nupuolimas yra turtas pasaulio naudai ir jų mažėjimas – turtas kitataučių naudai, tai kaip dar daugiau jų pilnatvė?!
13Nes kalbu jums, kitataučiams; kadangi aš esu apaštalas kitataučiams, skiriu šlovės savo tarnybai,
14kad kaip nors kurstyčiau, kad mano tautiečius paimtų pavydas, ir kai kuriuos jų išgelbėčiau.
15Nes jei jų atmetimas [yra] sutaikinimas pasaulio naudai, [tai] kas [bus jų] priėmimas, jei ne gyvenimas [prisikėlus] iš numirusių?
16Nes jei pirminė dalis šventa, [tai] ir visa tešla [šventa]; ir jei šaknis šventa, [tai] ir šakos.
17Bet jei kai kurios šakos buvo išlaužtos, o tu, būdamas laukinis alyvmedis, buvai tarp jų įskiepytas ir pasidarei alyvmedžio šaknies bei sultingumo bendru dalininku,
18[tai] nesididžiuok prieš šakas! Bet jei didžiuojiesi, – ne tu išlaikai šaknį, bet šaknis tave!
19Taigi pasakysi: „Šakos buvo išlaužtos, kad įskiepytas būčiau aš.
20Gerai! Jos buvo išlaužtos dėl netikėjimo, bet tu stovi dėl tikėjimo. Negalvok išdidžiai, verčiau bijok!
21Nes jei Dievas nepagailėjo prigimtinių šakų, – gal kartais ir tavęs nepagailės.
22Taigi pamatyk Dievo gerumą ir griežtumą: tiems, kurie nupuolė – griežtumas; bet tau – gerumas, jei pasiliksi [jo] gerume; kitaip ir tu būsi iškirstas!
23Bet ir anie, jei nepasiliks netikėjime, bus įskiepyti, nes Dievas yra pajėgus juos vėl įskiepyti.
24Nes jei tu buvai iškirstas iš alyvmedžio, kuris pagal prigimtį yra laukinis, ir buvai įskiepytas prieš prigimtį į gerą alyvmedį, tai kaip dar labiau šitie, kurie [yra šakos] pagal prigimtį, bus įskiepyti į savo pačių alyvmedį?
25Nes nenoriu, broliai, kad jūs nežinotumėte šio slėpinio, – kad nebūtumėte išmintingi savo akyse, – kad Izraelį yra dalinai ištikęs užkietėjimas, kol įeis kitataučių pilnatvė,
26ir taip visas Izraelis bus išgelbėtas, kaip yra parašyta: IŠ SIONO ATEIS IŠVADUOTOJAS IR JIS NUKREIPS BEDIEVYSTĘ NUO JOKŪBO.
27NES ŠI [YRA] SANDORA NUO MANĘS JIEMS, KAI PAŠALINSIU JŲ NUODĖMES.
28Evangelijos atžvilgiu [jie yra] priešai jūsų dėlei, bet išrinkimo atžvilgiu [jie yra] mylimieji [savo] tėvų dėlei,
29nes Dievas [dėl] dovanų ir pašaukimo neatgailaus.
30Nes kaip jūs kadaise buvote atsisakę tikėti Dievu, tačiau dabar susilaukėte pasigailėjimo per jų atsisakymą tikėti,
31taip ir šitie dabar atsisakė tikėti, kad per jūsų [patirtą] pasigailėjimą ir jie susilauktų pasigailėjimo.
32Nes Dievas drauge uždarė juos visus užsispyrusiame netikėjime, kad jis visų pasigailėtų.
33Ak, [kokia] Dievo išminties ir pažinimo lobio gelmė! Kokie neištiriami jo teisminiai sprendimai ir nesusekami jo keliai!
34Nes kas pažinojo VIEŠPATIES mintį? Arba kas buvo jo patarėjas?
35Arba KAS JAM PIRMAS DAVĖ, IR JAM TAI BUS ATMOKĖTA?
36Nes iš jo ir per jį ir jam [yra] visa. Jam šlovė amžinai! Amen.