📖 Psalmynas 9
-
1
Vyriausiajam muzikui. Pagal mūt lebbėn. Dovydo psalmė. א Alef Girsiu [tave], o VIEŠPATIE, visa savo širdimi, apskelbsiu visus tavo nuostabius darbus.
-
2
¶ Būsiu linksmas ir džiūgausiu tavimi, giedosiu gyrių tavo vardui, o Aukščiausiasis. ב Bėt
-
3
¶ Kai mano priešai bus atblokšti atgal, jie suklups ir pražus dėl tavo veido.
-
4
Nes tu palaikei mano teisę ir mano bylą: sėdėjai soste, teisingai teisdamas. ג Gimel
-
5
¶ Tu subarei pagonis, pragaišinai bloguosius, ištrynei jų vardą amžių amžiams.
-
6
O prieše, [tavo] pavertimai griuvėsiais baigėsi amžinai, [nors] išrovei miestus su šaknimis. Priešų atminimas pražuvo su jais! ה Hė
-
7
¶ Bet VIEŠPATS pasiliks per amžius; savo sostą jis pastatė teismui.
-
8
Ir jis teis pasaulį vadovaudamasis teisumu, teisingumą įvykdys tautoms vadovaudamasis lygiateisiškumu. ו Vav
-
9
¶ Taigi VIEŠPATS bus aukšta prieglauda prislėgtajam, aukšta prieglauda sielvarto laikais.
-
10
Kurie pažįsta tavo vardą, bėga prieglaudon pas tave, nes tu, VIEŠPATIE, nesi palikęs tų, kurie rūpestingai ieško tavęs. ז Zajin
-
11
¶ Giedokite gyrių VIEŠPAČIUI, kuris gyvena Sione! Skelbkite tautose jo darbus!
-
12
Atkeršydamas už kraują, jis atsimena juos, jis neužmiršta prispaustųjų šauksmo. ח Chet
-
13
¶ Pasigailėk manęs, o VIEŠPATIE! Tu, kuris mane pakeli iš mirties vartų, atsižvelk į vargą man nuo tų, kurie manęs neapkenčia,
-
14
kad garsinčiau visą tavo gyrių Siono dukters vartuose; džiūgausiu dėl tavo išgelbėjimo! ט Tet
-
15
¶ Pagonys nugrimzdo į duobę, kurią patys iškasė; jų koja įkliuvo į pinkles, kurias patys paspendė.
-
16
VIEŠPATS duoda save pažinti: jis vykdė teisingumą, nedorėlis įsipainiojamas į savo paties rankų darbą. Higaionas. Sela. י Jod
-
17
¶ Nedorėliai suks į pragarą, visos tautos, kurios pamiršta Dievą. כ Kaf
-
18
¶ Nes vargšas nebus pamirštas visam laikui; prispaustųjų lūkestis nebus pražuvęs amžinai.
-
19
Pakilk, VIEŠPATIE! Teneįsigali mirtingieji! Tebūna tautos teisiamos tavo akyse.
-
20
Įvaryk jiems baimės, o VIEŠPATIE! Težino tautos, kad jos – [tik] žmonės! Sela.