1Vyriausiajam muzikui. Pagal gititą. Koracho sūnums. Psalmė. Kokia miela tavo didinga padangtė, o Kareivijų VIEŠPATIE!
2¶ VIEŠPATIES kiemų trokšta mano siela, netgi alpsta! Mano širdis ir mano kūnas krykštauja [dėl buvimo arti] gyvojo Dievo!
3Net žvirblis rado namus ir kregždė sau lizdą, kur galėtų sudėti savo jauniklius, prie tavo aukurų, o kareivijų VIEŠPATIE, mano Karaliau ir mano Dieve.
4Kokie didžiai palaiminti, kurie gyvena tavo namuose: jie ir toliau girs tave. Sela.
5Koks didžiai palaimintas žmogus, kurio stiprybė [yra] tavyje – aukštieji keliai [yra] tokių žmonių širdyse.
6Keliaudami per Bachos slėnį, jie pavers jį paversmiu, ir lietus pripildys duburius.
7Jie eina iš stiprybės į stiprybę, kiekvienas [iš jų] pasirodo Dievo akivaizdoje Sione.
8O VIEŠPATIE, kareivijų Dieve, išgirsk mano maldą! Klausykis, o Jokūbo Dieve! Sela.
9Pažvelk, o Dieve, į mūsų skydą! Ir pažiūrėk į savo pateptojo veidą!
10Juk [viena] diena tavo kiemuose [yra] geresnė už tūkstantį [kitur]. Verčiau pasirinkčiau būti durininkas savo Dievo namuose, negu gyventi nedorybės palapinėse.
11Nes VIEŠPATS Dievas [yra] saulė ir skydas; VIEŠPATS teikia malonę ir šlovę. Jis nesulaiko gero nuo tų, kurie vaikščioja vientisumo dorybėje.
12O kareivijų VIEŠPATIE, koks didžiai palaimintas žmogus, kuris pasitiki tavimi!