1Dovydo šigajonas, kurį jis giedojo VIEŠPAČIUI dėl Benjamino palikuonio Kušo žodžių. VIEŠPATIE, mano Dieve, bėgu prieglaudon pas tave! Išgelbėk mane nuo visų mano persekiotojų ir išvaduok mane,
2¶ kad toks nesuplėšytų mano sielos į gabalus kaip liūtas, [kuris] sudrasko, kai nėra kam išvaduoti.
3O VIEŠPATIE, mano Dieve, jei aš tai padariau, jei mano rankose yra neteisybė,
4jei atsilyginau blogu tam, kuris laikėsi taikos su manimi (juk išvadavau tą, kuris be priežasties yra mano priešas),
5[tai] priešas tepersekioja mano sielą ir [ją] tepagauna; taip, tesutrypia į žemę mano gyvybę ir tepaguldo mano garbę į dulkes! Sela.
6Kelkis, o VIEŠPATIE, rūstaudamas! Pakilk prieš mano priešų įtūžį ir mano labui pabusk teismui, kurį įsakei!
7Taip žmonių susirinkimas apsups tave; todėl dėl jų sugrįžk į aukštybes.
8VIEŠPATS teis tautas. Paskelbk kaltinimo nepagrįstumo nuosprendį apie mane, o VIEŠPATIE, pagal mano teisumą ir pagal mano vientisumo dorybę, esančią manyje.
9Prašau nedorėlių blogiui padaryti galą! Bet teisųjį sutvirtink! Nes ištiria širdis ir giliausias [žmogaus] dalis [būtent] teisusis Dievas.
10¶ Mano skydas [yra] pas Dievą, kuris išgelbsti tiesiaširdžius.
11Dievas [yra] teisus teisėjas, ir toks Dievas, kuris kasdien pyksta [ant nedorėlių].
12Jei [žmogus] neatsigręžia, [VIEŠPATS] galanda savo kalaviją, jis yra išlenkęs savo lanką ir jį paruošęs.
13Be to, jis tokiam yra paruošęs mirtinus ginklus, savo strėles yra padaręs degančias.
14Štai toks patiria gimdymo skausmus nedorybei [įvykdyti]; jis gi tapo nėščias žalingumu ir pagimdo melą.
15Jis padarė duobę ir ją iškasė ir pats įkrito į griovį, kurį padarė.
16Jo žalingumas sugrįš jam ant galvos, ir jo smurtas nusileis jam ant pakaušio.
17Aš girsiu VIEŠPATĮ deramai pagal Jo teisumą ir giedosiu gyrių VIEŠPATIES, Aukščiausiojo, vardui.