1Vyriausiajam muzikui. Dovydo psalmė. Kai pranašas Natanas atėjo pas jį po to, kai tas buvo įėjęs pas Batšebą. Pasigailėk manęs, o Dieve, pagal savo mielaširdystę, pagal savo meilumo apstybę išdildyk mano nusižengimus.
2¶ Visai nuplauk nuo manęs mano kaltę ir nuo mano nuodėmės apvalyk mane.
3Nes aš pripažįstu savo nusižengimus, ir mano nuodėmė man [yra] nuolat prieš akis –
4tau nusidėjau, tiktai tau, ir padariau, kas bloga tavo akyse, – kad būtum išteisintas kalbėdamas, nepeiktinas teisdamas.
5Štai aš buvau pagimdytas [jau] nukrypęs nuo to, kas teisinga, ir nuodėmingą mane pradėjo mano motina.
6Štai tu trokšti [matyti] tiesą [žmogaus] viduje, ir duosi man pažinti išmintį [mano] slaptame „aš“.
7¶ Apvalyk mane yzopu, ir būsiu švarus, nuplauk mane, ir būsiu baltesnis už sniegą.
8Duok man išgirsti džiaugsmo ir linksmybės [žinią], [kad] džiūgautų kaulai, [kuriuos] sudaužei!
9Paslėpk savo veidą nuo mano nuodėmių ir išdildyk visas mano kaltes.
10Sukurk man tyrą širdį, o Dieve, ir teisingą dvasią atnaujink manyje.
11Nenumesk manęs iš savo akivaizdos, ir savo Šventosios Dvasios neatimk nuo manęs.
12Grąžink man džiaugsmą, [kilusį] iš tavo išgelbėjimo, ir paremk mane [savo] noringa Dvasia.
13Mokysiu nusižengėlius tavo kelių, ir nusidėjėliai atsivers į tave.
14¶ Išlaisvink mane nuo kraujo kaltės, o Dieve, mano išgelbėjimo Dieve, [ir] mano liežuvis džiaugsmingai šūkaus apie tavo teisumą.
15O Viešpatie, praverk mano lūpas, ir mano burna skelbs tavo gyrių!
16Nes tu nenori aukos, – priešingu atveju tau [ją] atnašaučiau, – tavęs nedžiugina deginamoji auka.
17Dievui [tinkamos] aukos – sudužusi dvasia; sudužusios ir palaužtos širdies tu, Dieve, nepaniekinsi.
18Savo gera valia daryk gera Sionui: pastatyk Jeruzalės sienas!
19Tada tu būsi patenkintas teisingomis aukomis, [tai yra] deginamąja auka ir visai sudeginama auka, tada jaučiai bus atnašaujami ant tavo aukuro.