1Vyriausiajam muzikui. Nehilotu. Dovydo psalmė. Klausykis mano žodžių, o VIEŠPATIE, atkreipk dėmesį į mano apmąstymą!
2¶ Išklausyk mano pagalbos šauksmo balsą, mano Karaliau ir mano Dieve, nes pastoviai melsiuosi tau!
3O VIEŠPATIE, ryte mano balsą išgirsi, ryte sudėliosiu prieš tave [savo maldą] ir atidžiai stebėsiu.
4Nes tu nesi toks dievas, kuriam patiktų nedorybė, neįmanoma blogajam apsistoti pas tave.
5Pagyrūnai neišstovės prieš tavo akis; tu neapkenti visų, darančių neteisybę.
6Tu pražudysi tuos, kurie kalba melą; VIEŠPATS bjaurisi kraugeriu ir apgaviku.
7¶ Bet aš įeisiu į tavo namus per tavo apstų gailestingumą, bijodamasis tavęs nusilenksiu tavo šventos buveinės link.
8Vesk mane, o VIEŠPATIE, savo teisumo ribose dėl mano priešų! Nutiesk prieš mane tiesiai savo kelią.
9Nes jų burnoje nėra nieko patikimo; jų vidus – pati nedorybė, jų gerklė – atviras kapas, jie pataikauja savo liežuviu.
10Pražudyk juos, o Dieve! Tegul jų pačių kėslai parklupdo juos; nusviesk juos dėl jų maištavimų daugybės, nes jie sukilo prieš tave!
11Bet tegul džiaugiasi visi, kurie bėga prieglaudon pas tave! Tegul jie visada džiaugsmingai šūkauja, nes tu apsaugoji juos! Tegul džiūgauja tavimi tie, kurie myli tavo vardą!
12Nes tu, o VIEŠPATIE, laimini teisųjį, apgaubi jį palankumu lyg didžiuoju skydu.