1Dovydo. VIEŠPATS [yra] mano šviesa ir mano išgelbėjimas – kurio asmens man bijoti? VIEŠPATS [yra] mano gyvenimo tvirtovė – kurio asmens man išsigąsti?
2¶ Kai blogadariai, – mano prispaudėjai ir mano priešai, – užpuolė mane, kad suėstų mano kūną, jie suklupo ir krito.
3Nors stovyklautų prieš mane kariuomenė, nenusigąs mano širdis, [ir] nors karas kiltų prieš mane, šiame [dalyke] liksiu tikintis.
4Vieno teprašiau iš VIEŠPATIES, to [vieno] sieksiu: likti VIEŠPATIES namuose per visas savo gyvenimo dienas, kad stebėčiau VIEŠPATIES pasigėrėjimą ir susikaupčiau jo šventykloje.
8Mano širdis už tave tarė: „Ieškokite mano veido.“ Tavo veido, VIEŠPATIE, aš ieškosiu.
9Neslėpk savo veido nuo manęs, neatstumk supykęs savo tarno! Tu esi mano pagalba, neatmesk manęs ir nepalik manęs, o mano išgelbėjimo Dieve!
11VIEŠPATIE, mokyk mane savo kelio, dėl mano priešų vesk mane lygiu taku.
12Neatiduok manęs mano priešų valiai, nes melagingi liudytojai sukilo prieš mane ir iškvepia smurtą.
14Lauk VIEŠPATIES! Būk stiprus, ir jis sutvirtins tavo širdį. Lauk, aš sakau, VIEŠPATIES!