📖 Psalmynas 25
-
1
Dovydo. א Alef Į tave, VIEŠPATIE, keliu savo sielą. ב Bėt
-
2
¶ O mano Dieve, tavimi pasitikiu: neleisk man būti sugėdintam, neleisk mano priešams džiūgauti [turėdami] viršenybę prieš mane. ג Gimel
-
3
¶ Taip pat, visi laukiantieji tavęs tenebūna sugėdinti; tebūna sugėdinti tie, kurie be pagrindo laužo ištikimybę. ד Dalet
-
4
¶ O VIEŠPATIE, parodyk man savo kelius, pamokyk mane savo takų. ה Hė
-
5
¶ Vesk mane savo tiesos ribose ir mokyk mane, nes tu [esi] mano išgelbėjimo Dievas; ו Vav laukiau tavęs visą dieną. ז Zajin
-
6
¶ Atsimink, o VIEŠPATIE, savo apstų meilingumą ir savo didį gailestingumą, nes jie [yra] nuo amžių. ח Chet
-
7
¶ Neatsimink mano jaunystės nuodėmių nei mano nusižengimų; atsimink mane pagal savo gailestingumą dėl savo gerumo, o VIEŠPATIE! ט Tet
-
8
¶ Geras ir tiesus [yra] VIEŠPATS, todėl jis nusidėjėlius moko kelio. י Jod
-
9
¶ Romiuosius jis ves teisingu [taku] ir romiuosius jis mokys savo kelio. כ Kaf
-
10
¶ Visi VIEŠPATIES takai [yra] gailestingumas ir ištikimybė tiems, kurie laikosi jo sandoros ir jo liudijimų. מ Mėm
-
12
¶ Kas [yra] tas žmogus, kuris bijo VIEŠPATIES? Tą jis pamokys kelyje, kurį šis turi pasirinkti. ע Ajin
-
15
¶ Mano akys nuolat nukreiptos į VIEŠPATĮ, nes jis ištrauks mano kojas iš pinklių.