1Vyriausiajam muzikui. [Atliekama] pagal [melodiją] „Aušros elnė“. Dovydo psalmė. Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai, [būdamas] toli nuo mano išvadavimo, [nuo] mano dejonės žodžių?
4¶ Tavimi pasitikėjo mūsų tėvai; jie pasitikėjo, ir tu juos išvadavai.
6Bet aš [esu] kirminas, o ne žmogus; žmonių patyčių [objektas] ir tautos niekinamas.
16Nes mane apsupo šunys, blogadarių gauja mane apspito; jie perdūrė mano rankas ir mano kojas.
17Galiu suskaičiuoti visus savo kaulus. Tie spokso, žiūri į mane,
18dalijasi tarpusavyje mano drabužius ir dėl mano apdaro meta burtą.
19Bet tu, VIEŠPATIE, nebūk toli! Mano stiprybe, skubėk man padėti!
22Aš paskelbsiu tavo vardą savo broliams, susirinkimo viduryje tave girsiu.
23Jūs, kurie bijote VIEŠPATIES, girkite jį! Visi, [kurie] Jokūbo sėkla, šlovinkite jį! Ir visi, [kurie] Izraelio sėkla, bijokitės jo!