📖 Psalmynas 104
-
6
¶ Tu ją apdengei gelme kaip drabužiu, vandenys stovėjo virš kalnų.
-
7
Tau barantis jie bėgo, nuo tavo griaustinio balso jie išskubėjo.
-
8
Kalnai pakilo, nusileido slėniai į vietą, į kurią jiems pastatei pamatą.
-
9
Tu nustatei ribą: jie negali peržengti, jie nebegali sugrįžti žemės apdengti.
-
19
Jis padarė mėnulį laikams nustatyti; saulė žino, kada nusileisti.
-
24
Viešpatie, kokia daugybė tavo darbų! Savo išmintimi juos padarei! Tavo kūrinių pilna žemė!
-
31
VIEŠPATIES šlovė pasiliks per amžius, VIEŠPATS džiaugsis savo darbais.
-
33
Giedosiu VIEŠPAČIUI, kol gyvas būsiu, giedosiu gyrių savo Dievui, kol gyvuos manasis aš.
-
34
Tebūna malonus mano apmąstymas apie jį, aš džiaugsiuosi VIEŠPAČIU.