1¶ Ir Dievas palaimino Nojų bei jo sūnus ir jiems tarė: „Būkite vaisingi ir dauginkitės ir pripildykite žemę.
2Ir bijos jūsų ir baidysis jūsų visi žemės laukiniai žvėrys ir visi padangių paukščiai; jie yra atiduoti į jūsų ranką drauge su visais, kurie juda [ant] žemės, ir drauge su visomis jūros žuvimis.
3Visi gyvi judantys padarai bus jums maistui. Kaip [atidaviau] žalius augalus, taip atiduodu jums viską.
4Bet mėsos su jo gyvybe, [kuri yra] jo kraujas, nevalgykite.
5Ir už jūsų kraują, [nuo kurio] priklauso jūsų gyvybės, būtinai pareikalausiu [atsiskaityti]: iš kiekvieno gyvo padaro pareikalausiu [atsiskaityti] už jį, ir iš žmogaus. Iš kiekvieno [žmogų nužudžiusio] žmogaus pareikalausiu [atsiskaityti] už brolio gyvybę.
6Kas pralieja žmogaus kraują, to kraujas turi būti žmogaus pralietas, nes Dievas padarė žmogų pagal savo atvaizdą.
7O jūs būkite vaisingi ir dauginkitės, gausėkite žemėje ir dauginkitės joje!“
8¶ Tada Dievas kalbėjo Nojui ir jo sūnums, [esantiems] su juo, sakydamas:
9„Ir aš, štai aš tvirtinu savo sandorą su jumis ir jūsų palikuonimis, [kurie bus] po jūsų,
10ir su visais gyvais padarais, esančiais su jumis: su paukščiais, su gyvuliais, su laukiniais žvėrimis, [esančiais] su jumis – su visais, kurie išeina iš arkos, – su visais žemės gyvūnais.
11Ir tvirtinu savo sandorą su jumis: niekada daugiau visos kūną turinčios būtybės nebebus tvano vandenų pašalintos ir niekada daugiau nebebus tvano žemei nuniokoti.“
12¶ Ir Dievas tarė: „Šitas yra ženklas sandoros, kurią aš sudarau tarp savęs ir jūsų bei visų su jumis gyvų padarų, nesibaigiančioms kartoms:
13savo lanką padedu į debesį, ir jis bus ženklas sandoros tarp manęs ir žemės.
14Ir įvyks taip, kad, kai užleisiu debesį virš žemės, lankas pasirodys debesyje,
15ir aš atsiminsiu savo sandorą, esančią tarp manęs ir jūsų bei visų gyvų padarų iš visų kūną turinčių būtybių; ir vandenys daugiau nevirs tvanu visoms kūną turinčioms būtybėms pragaišinti.
24¶ Ir Nojus pabudo nuo savo vyno ir sužinojo, ką jam buvo padaręs jo jaunas sūnus.
25Ir jis tarė: „Tebūna prakeiktas Kanaanas! Jis bus tarnų tarnas savo broliams!“
26Ir jis tarė: „Palaimintas tebūna VIEŠPATS, Semo Dievas! O Kanaanas tebūna tarnas jiems.
27Dievas teišplečia Jafetą, ir tasai teapsigyvena Semo palapinėse, ir Kanaanas tebūna tarnas tam.“