1¶ Tada Abramas keliavo aukštyn iš Egipto – jis ir jo žmona ir visa, kas jam priklausė, bei Lotas su juo, – į Negebą.
14Ir VIEŠPATS tarė Abramui, kai Lotas buvo nuo jo atsiskyręs: „Pakelk dabar savo akis ir pažvelk iš vietos, kurioje esi, į šiaurę ir į pietus, į rytus ir į vakarus,
15nes visą šalį, kurią matai, duosiu tau ir tavo palikuonijai amžiams.
16Ir padarysiu tavo palikuoniją kaip žemės dulkes taip, kad jei kas galėtų suskaičiuoti žemės dulkes, [tai] ir tavo palikuonija galėtų būti suskaičiuota.
17Kelkis, pereik šalį išilgai ir skersai, nes tau ją duosiu.