2Ir žemė buvo be pavidalo ir tuščia ir tamsa [buvo] virš gelmės paviršiaus. Ir Dievo Dvasia sklandė virš vandenų paviršiaus.
3¶ Ir Dievas tarė: „Tegul atsiranda šviesa!“ Ir atsirado šviesa.
4Ir Dievas matė šviesą, kad [ji] gera, ir Dievas atskyrė šviesą nuo tamsos.
5¶ Ir Dievas pavadino šviesą diena, o tamsą jis pavadino naktimi. Ir buvo vakaras ir buvo rytas – pirmoji diena.
6¶ Ir Dievas tarė: „Tegul atsiranda skliautinė platybė tarp vandenų, ir ji tegul atskiria vandenis nuo vandenų.“
7Ir Dievas padarė skliautinę platybę ir atskyrė vandenis, kurie [buvo] po skliautine platybe, nuo vandenų, kurie [buvo] virš skliautinės platybės. Taip ir įvyko.
8Ir Dievas pavadino skliautinę platybę dangumis. Ir buvo vakaras ir buvo rytas – antroji diena.
9¶ Ir Dievas tarė: „Tegul susirenka vandenys, kurie yra po dangumis, į vieną vietą ir tegul pasirodo sausuma.“ Taip ir įvyko.
10Ir Dievas pavadino sausumą žeme, o vandenų samplūdį jis pavadino jūromis. Ir Dievas matė, kad [tai buvo] gera.
11Ir Dievas tarė: „Tegul žemė išželdina žemėje augmeniją, augalus, duodančius sėklą, vaismedžius, pagal savo rūšį vedančius vaisius, kuriuose [yra] jų sėkla.“ Taip ir įvyko.
12Ir žemė išvedė augmeniją, augalus, duodančius sėklą pagal savo rūšį, ir medžius, pagal savo rūšį vedančius vaisius, kuriuose [yra] jų sėkla. Ir Dievas matė, kad [tai buvo] gera.
13Ir buvo vakaras ir buvo rytas – trečioji diena.
14¶ Ir Dievas tarė: „Tegul atsiranda šviesuliai dangaus skliautinėje platybėje dienai nuo nakties atskirti. Ir jie tegul būna kaip ženklai, pažymintys ir nustatytus laikus, ir dienas ir metus,
15ir jie tegul būna kaip šviesuliai dangaus skliautinėje platybėje, kad apšviestų žemę.“ Taip ir įvyko.
16Ir Dievas padarė du didžiuosius šviesulius – didesnįjį šviesulį dienai valdyti ir mažesnįjį šviesulį nakčiai valdyti; [jis padarė] ir žvaigždes.
17Ir Dievas įdėjo juos į dangaus skliautinę platybę, kad apšviestų žemę
18ir valdytų dieną bei naktį, ir atskirtų šviesą nuo tamsos. Ir Dievas matė, kad [tai buvo] gera.
19Ir buvo vakaras ir buvo rytas – ketvirtoji diena.
20¶ Ir Dievas tarė: „Tegul vandenys veisia knibždančių gyvų padarų, ir tegul viršum žemės skraido paukščiai dangaus skliautinės platybės matomos dalies priekyje.“
21Ir Dievas sukūrė didžiulius baisūnus ir visus judančius gyvus padarus, kuriuos veisė vandenys pagal jų rūšį, ir kiekvieną sparnuotą paukštį pagal jo rūšį. Ir Dievas matė, kad [tai buvo] gera.
22Ir Dievas juos palaimino, tardamas: „Būkite vaisingi ir dauginkitės, ir pripildykite vandenis jūrose, o paukščiai tegul dauginasi žemėje!“
23Ir buvo vakaras ir buvo rytas – penktoji diena.
24¶ Ir Dievas tarė: „Tegul žemė išveda gyvų padarų pagal jų rūšis – gyvulių, ir ropojančių padarų ir laukinių žvėrių pagal jų rūšis.“ Taip ir įvyko.
25Ir Dievas padarė žemės laukinius žvėris pagal jų rūšis ir gyvulius pagal jų rūšis, ir prie dirvos ropojančius padarus pagal jų rūšis. Ir Dievas matė, kad [tai buvo] gera.
26¶ Ir Dievas tarė: „Padarykime žmogų, atitinkantį mūsų atvaizdą, pagal mūsų panašumą, ir tegul jie valdo jūros žuvis, ir padangių paukščius, ir gyvulius, ir visą žemę, ir visus ropojančius padarus, kurie juda ant žemės.“
27Taigi Dievas sukūrė žmogų pagal savo atvaizdą, pagal Dievo atvaizdą jis sukūrė jį; vyriškos lyties ir moteriškos lyties jis juos sukūrė.
28Ir Dievas juos palaimino, ir Dievas jiems tarė: „Būkite vaisingi ir dauginkitės ir pripildykite žemę ir užvaldykite ją; ir valdykite jūros žuvis, padangių paukščius ir kiekvieną gyvą padarą, kuris juda ant žemės.“
29¶ Ir Dievas tarė: „Štai aš duodu jums kiekvieną sėklą duodantį augalą, kuris [yra] ant visos žemės paviršiaus, ir visokį medį, kuriame [yra] medžio vaisius, duodantis sėklą; tai bus jums maistas.
30O visiems žemės laukiniams žvėrims, visiems padangių paukščiams ir visiems [gyvūnams], judantiems ant žemės, [turintiems] savyje gyvasties esmę, [duodu] visokius žalius augalus kaip maistą. Taip ir įvyko.
31¶ Ir Dievas matė visa, ką buvo padaręs, ir štai, [tai buvo] labai gera. Ir buvo vakaras ir buvo rytas – šeštoji diena.