📖 Patarlių 7
-
1
¶ Mano sūnau, laikykis mano žodžių ir mano įsakymus laikyk savyje kaip brangenybę.
-
2
Saugok mano įsakymus ir gyvenk, ir mano įstatymą kaip savo akies vyzdį.
-
3
Užsirišk juos sau ant pirštų, įsirašyk juos savo širdies plokštėje.
-
4
Sakyk išminčiai: „Tu mano sesuo“, – o išmonę vadink giminaite,
-
5
kad jos apsaugotų tave nuo svetimos moters, nuo svetimosios, meilikaujančios savo žodžiais.
-
6
¶ Nes prie savo namų lango žiūrėjau pro savo pinučius
-
7
ir mačiau tarp doroviškai naivių [žmonių], pastebėjau tarp jaunuolių sveiko mąstymo stokojantį jaunikaitį,
-
8
einantį gatve arti jos kampo, ir jis žingsniavo keliu jos namų link
-
9
prieblandoje, dienai blėstant, nakties ir tamsos viduryje.
-
10
Ir štai jį pasitiko moteris paleistuvės apdaru ir klastinga širdimi.
-
11
(Ji triukšminga ir maištinga, jos kojos nepasilieka namie.
-
12
Tai gatvėje, tai aikštėse, ir prie kiekvieno kampo ji tykoja.)
-
13
Taigi ji pastvėrė jį ir pabučiavo; [rodydama] kietą veido [išraišką] jam tarė:
-
14
„Aš turiu taikos aukas; šią dieną ištesėjau savo įžadus.