📖 Patarlių 6
-
1
¶ Mano sūnau, jei esi laidavęs už savo pažįstamą, [jei] esi paspaudęs ranką prisiimdamas atsakomybę už svetimąjį,
-
2
tu savo burnos žodžiais esi įsipainiojęs, savo burnos žodžiais esi sugautas.
-
3
Daryk jau šitaip, mano sūnau, ir išsivaduok, nes patekai į savo pažįstamo rankas: eik, nusižemink ir smarkiai maldauk savo pažįstamo.
-
4
Neduok miegoti savo akims nei pasnausti savo akių vokams.
-
5
Išsivaduok kaip elnė iš [medžiotojo] rankos ir kaip paukštis iš paukštgaudžio rankos.
-
6
¶ Eik pas skruzdėlę, tinginy, apsvarstyk jos kelius ir pasidaryk išmintingas.
-
7
Neturėdama jokio vadovo, prižiūrėtojo ar valdovo,
-
8
ji paruošia sau maisto vasarą, surenka sau peną pjūties metu.
-
9
Kiek ilgai drybsosi, tinginy? Kada kelsiesi iš savo miego?
-
10
[Dar] truputį pamiegoti, truputį pasnausti, truputį rankas susidėjus padrybsoti, –
-
11
ir tavo skurdas ateis kaip žygiuotojas ir tavo nepriteklius kaip ginkluotas vyras.
-
12
¶ Nenaudėlis žmogus, nedoras žmogus, vaikštinėja [kalbėdamas] apgaulinga burna.
-
13
Jis mirkteli akimis, kalba kojomis, moko pirštais.
-
14
[Turėdamas] savo širdyje suktybių, jis nuolat sumano blogį, sėja nesutarimus.
-
15
Dėl to jo žlugimas ateis staiga, per akimirką jis bus sutriuškintas nepagydomai.
-
16
¶ VIEŠPATS nekenčia šitų šešių [dalykų], net septyni [yra] jam bjaurybė:
-
17
išdidžios akys, melagingas liežuvis ir nekaltą kraują praliejančios rankos,
-
18
širdis, sumananti nedorus sumanymus, kojos, skubiai bėgančios į blogį,
-
19
nebūtus dalykus kalbantis melagingas liudytojas, ir tas, kuris sėja nesutarimus tarp brolių.
-
20
¶ Mano sūnau, laikykis savo tėvo įsakymo ir neatmesk savo motinos įstatymo.
-
21
Laikyk juos nuolat prisirišęs prie širdies [ir] apsirišk juos aplink kaklą.
-
22
Kai tu eini [tas įstatymas] ves tave, kai tu miegi jis saugos tave, o tau atsibudus jis kalbės su tavimi.
-
23
Nes įsakymas [yra] žibintas, ir įstatymas – šviesa, ir drausmės pabarimai – gyvenimo kelias,
-
24
kad tave saugotų nuo blogos moters, nuo svetimos moters liežuvio meilikavimo.
-
25
Nenorėk jos grožio savo širdyje, ir neleisk jai pagauti tave savo akių vokais.
-
26
Nes per paleistuvaujančią moterį [vyrui telieka] duonos kąsnis, ir svetimautoja medžioja brangią gyvybę.
-
27
Ar gali žmogus paimti ugnį į savo užantį ir nesudeginti savo drabužių?
-
28
Arba ar gali žmogus vaikščioti ant karštų žarijų ir nenudegti kojų?
-
29
Taip ir tas, kuris įeina pas savo artimo žmoną; neliks nekaltas nė vienas, kuris ją paliečia.
-
30
[Žmonės] nepaniekina vagies, jei jis vagia, kad patenkintų savo sielą, kai yra alkanas;
-
31
tačiau pagautas jis turi atmokėti septyneriopai, atiduoti visą savo namų turtą.
-
32
Kas su moterimi svetimauja, tas stokoja nuovokos; kuris tai daro, tas pražudo savo sielą.
-
33
Sužalojimo ir negarbės jis susilauks, ir jo gėda nebus išdildyta.
-
34
Nes pavyduliavimas [yra] vyro įtūžis, ir jis keršto dieną nepasigailės.
-
35
Jis nepriims jokio pasiūlyto papirkimo, ir nesutiks, nors ir duotum didžiulį kyšį.