📖 Patarlių 5
-
1
¶ Mano sūnau, atkreipk dėmesį į mano išmintį [ir] palenk savo ausį mano supratimui,
-
2
kad saugotum nuovokumą ir [kad] tavo lūpos laikytųsi pažinimo.
-
3
Nes svetimos moters lūpos varva korio medumi ir jos burna švelnesnė už aliejų,
-
4
bet jos galutinės pasekmės yra karčios kaip metėlė, aštrios kaip dviašmenis kalavijas.
-
5
Jos kojos leidžiasi į mirtį, pragarą nusitveria jos žingsniai.
-
6
Kad [tik] negalvotum apie gyvenimo taką – jos keliai vingiuoti, tu [tai] nepastebi.
-
7
Taigi dabar, vaikai, klausykite manęs ir neatsitraukite nuo mano burnos žodžių.
-
8
Atitolink nuo jos savo kelią ir nesiartink prie jos namų durų,
-
9
kad kitiems neatiduotum savo garbės ir savo metų [neatiduotum] žiauriajam,
-
10
kad svetimi žmonės nesisotintų tavo turtu ir tai, kas tavo įgyta sunkiu darbu [nebūtų] pašalinio namuose,
-
11
ir galiausiai nevaitotum, kai sunyks tavo mėsa ir tavo kūnas,
-
12
ir nesakytum: „Ai, ai! Kaip nekenčiau pataisančio ugdymo, ir mano širdis paniekino pabarimą,
-
13
ir nepaklusau savo mokytojų balsui, ir nepalenkiau savo ausies tiems, kurie mane mokė!
-
14
Tik per plauką nebuvau visiškoje nelaimėje sušauktos žmonių grupės ir susirinkimo tarpe.
-
15
¶ Gerk vandenis iš savo paties talpyklos ir tekančius [vandenis] iš savo paties šulinio.
-
16
Teišsilieja tavo versmės lauke, plačiose vietose [tavo] vandenų upeliai.
-
17
Jie tegul priklauso tau vienam, bet ne svetimiems šalia tavęs.
-
18
Tebūna tavo šaltinis palaimintas ir džiaukis savo jaunystės žmona.
-
19
Ji [tebūna] kaip mylinti elnė ir maloni stirna. Visada jos krūtys tepatenkina tave, ir nuolat būk jos meilės nugalėtas.
-
20
Juk kodėl, mano sūnau, būtum svetimos moters nugalėtas ir apkabintum svetimosios krūtinę?
-
21
Nes VIEŠPATIES akys [mato] žmogaus kelius, ir jis stebi visus jo takus.
-
22
Nedorėlį sugaus jo paties neteisybės, ir jis bus pagautas savo nuodėmės virvėmis.
-
23
Jis mirs dėl drausmės stokos ir dėl savo didelės kvailybės jis nuklys.