📖 Patarlių 16
-
1
¶ Žmogui [priklauso] širdies sudėlioti sumanymai, bet liežuvio atsakymas [yra] iš VIEŠPATIES.
-
2
¶ Visi žmogaus keliai [yra] švarūs jo paties akyse, bet VIEŠPATS pasveria dvasias.
-
3
Pavesk savo darbus VIEŠPAČIUI, tai tavo sumanymai bus sutvirtinti.
-
4
¶ VIEŠPATS viską padarė savo tikslui ir net nedorėlį tam tikrai kančios dienai.
-
5
¶ Kiekvienas, [kuris] išdidus širdyje [yra] pasibjaurėjimas VIEŠPAČIUI; ranka į ranką jis neliks nenubaustas.
-
6
¶ Kaltė apvaloma [dėl] gailestingumo ir tiesos, ir [žmonės] pasitraukia nuo blogio [dėl] VIEŠPATIES baimės.
-
7
¶ Kai žmogaus keliai patinka VIEŠPAČIUI, jis sutaiko su juo net jo priešus.
-
8
¶ Geriau mažai su teisumu, negu didelės pajamos be teisingumo.
-
9
Žmogaus širdis sumano jo kelią, bet nukreipia jo žingsnius VIEŠPATS.
-
10
¶ Dieviškas nuosprendis [yra] Karaliaus lūpose; jo burna nenusižengia teisme.
-
11
¶ Teisingos svartis ir svarstyklės [yra] VIEŠPATIES; visi maišelio svarsčiai – jo darbas.
-
17
Dorųjų vieškelis – pasitraukti nuo blogio; kas sergi savo kelią, [tas] išsaugo savo sielą.
-
18
Pirm žlugimo [eina] išdidumas, ir pirm suklupimo – išpuikusi dvasia.
-
19
Geriau [būti] nusižeminusia dvasia su nuolankiaisiais, negu dalytis grobiu su išdidžiaisiais.
-
20
Kas išmintingai reikalą tvarko, tas randa gera, ir kas pasitiki VIEŠPAČIU, tas laimingas!
-
23
Išmintingojo širdis daro jo burną sumaningą ir jo lūpoms prideda tai, kas skatina susivokmą.
-
25
Būna kelias, kuris atrodo teisingas žmogui, bet jo galas – mirties keliai.
-
32
Kas lėtas pykti [yra] geresnis už karžygį ir kas suvaldo savo dvasią – už tą, kuris nukariauja miestą.