📖 Patarlių 14
-
1
¶ Kiekviena išmintinga moteris statydina savo namus, bet kvaila nugriauna juos savo rankomis.
-
2
¶ Kas vaikščioja besilaikydamas savo tiesumo, bijo VIEŠPATIES, bet kas eina savo suktais keliais, jį niekina.
-
3
¶ Kvailojo burnoje – išdidumo lazda, bet išmintingųjų lūpos juos apsaugos.
-
4
¶ Kur nėra jaučių, [ten] švarios ėdžios, bet gausus prieaugis [gaunamas] jaučio jėga.
-
10
Širdis pažįsta savo pačios kartumą, ir pašalietis nesidalins jos džiaugsmu.
-
11
¶ Nedorėlių namai bus sunaikinti, bet dorųjų padangtė klestės.
-
12
Būna kelias, kuris atrodo teisingas žmogui, bet jo galas – mirties keliai.
-
15
Doroviškai naivus [žmogus] tiki visokiais dalykais, kas tik pasakyta, bet sumanus [žmogus] apsvarsto savo žingsnius.
-
17
¶ Kas greitai supyksta, kvailai elgiasi, o žmogus, kuris sumano nedorus planus, yra nekenčiamas.
-
19
¶ Blogieji nusilenkia prieš geruosius, ir nedorėliai – prie teisiųjų vartų.
-
26
Stiprų užtikrintumą [turi tas, kuris] bijo VIEŠPATIES, ir savo vaikams jis bus prieglauda.
-
27
VIEŠPATIES baimė [yra] gyvenimo šaltinis mirties pinklėms išvengti.
-
29
[Kas] lėtas pykti, [tas turi] daug supratimo, bet staigios dvasios [žmogus] išaukština kvailumą.
-
31
¶ Kas skriaudžia vargšą, niekina jo Kūrėją, bet jį gerbia tas, kuris pasigaili stokojančio.
-
32
¶ Nedorėlis parbloškiamas dėl jo paties blogadarystės, bet teisusis turi prieglaudą [net] savo mirties metu.