📖 Patarlių 1
-
1
¶ Dovydo sūnaus Saliamono, Izraelio karaliaus, patarlės.
-
2
¶ Kad [duotų] pažinti išmintį ir pataisantį ugdymą, kad [duotų] suprasti įžvalgius žodžius,
-
3
kad [duotų] priimti protingą elgesį [skatinantį] pataisantį ugdymą (teisumą, teisingumą, ir lygiateisiškumą);
-
4
kad suteiktų įžvalgumo doroviškai naiviems [žmonėms], pažinimo ir nuovokumo jaunuoliui.
-
5
¶ Išmintingasis išklausys ir daugiau pasimokys; ir suprantantis priims išmintingus patarimus,
-
6
kad suprastų patarlę ir netiesioginės reikšmės pasakojimą, išmintingųjų posakius ir jų mįsles.
-
7
VIEŠPATIES baimė [yra] pažinimo pradžia. Kvailiai niekina išmintį ir drausmę.
-
8
¶ Mano sūnau, klausyk savo tėvo pataisančio auklėjimo ir neatmesk savo motinos įstatymo,
-
9
nes jie [yra] malonės papuošalas tavo galvai ir grandinėlės tavo kaklui.
-
10
¶ Mano sūnau, jei tave vilioja nusidėjėliai, nesutik.
-
11
Jeigu jie sako: „Eikš su mumis, tykokime kraujo, be priežasties surenkime pasalas nekaltajam,
-
12
prarykime juos gyvus, kaip kapas, tai yra žvalus, kaip nužengiančius į duobę!
-
13
Rasime visokio brangaus turto, pripildysime savo namus grobio!
-
14
Savo burtą mesk į mūsų tarpą, visi turėsime vieną piniginę!“ –
-
15
mano sūnau, nesileisk į kelią su jais, sulaikyk savo koją nuo jų tako,
-
16
nes jų kojos bėga į blogį ir skuba kraujo pralieti.
-
17
Tikrai veltui tiesiamas tinklas prieš bet kurio paukščio akis,
-
18
bet šie tykoja savo [pačių] kraujo, jie surengia pasalą savo [pačių] gyvybei.
-
19
Tokie [yra] keliai kiekvieno, kuris pasigviešia neteisaus pelno; šis atima savo savininkų gyvybę.
-
20
¶ Išmintis šaukia gatvėje, plačiose vietose kelia savo balsą,
-
21
ji šaukia prie triukšmingų [gatvių] kampų, kur vartai atsiveria; mieste ji sako savo žodžius:
-
22
„O doroviškai naivūs [žmonės], kiek ilgai mylėsite naivumą? Ir [kiek ilgai] šaipūnai mėgausis šiepimu ir kvailiai nekęs pažinimo?
-
23
Gręžkitės, kai jus baru! Štai aš jums gausiai išliesiu savo dvasią, duosiu jums pažinti mano žodžius.
-
24
Kadangi šaukiau, o jūs atsisakėte [paisyti], ištiesiau savo ranką, ir niekas nekreipė dėmesio,
-
25
bet jūs kiekvieną mano patarimą nustūmėte ir nenorėjote mano pabarimo,
-
26
aš savo ruožtu juoksiuosi iš jūsų nelaimės, tyčiosiuosi, kai ateis jums siaubas,
-
27
kai ateis jums siaubas lyg suniokojimas ir užklups jus didžiulė nelaimė kaip viesulas, kai ant jūsų užeis sielvartas ir susikrimtimas.
-
28
Tada jie šauksis manęs, bet aš neatsakysiu, jie anksti manęs ieškos, bet nesuras manęs.
-
29
Kadangi jie nekentė pažinimo ir nepasirinko VIEŠPATIES baimės,
-
30
nenorėjo mano patarimo, paniekino kiekvieną mano pabarimą,
-
31
tai jie valgys savo pačių kelio vaisių ir pasisotins savo pačių kėslais.
-
32
Nes doroviškai naivių [žmonių] nusigręžimas [nuo išminties] jiems smogs mirtinai ir kvailių klestėjimas juos pražudys.
-
33
Bet kas manęs klauso, tas saugiai gyvens ir bus ramus be nelaimės baimės.“