15¶ VIEŠPATS, tavo Dievas, tau prikels iš tavo tarpo, iš tavo brolių, Pranašą, tokį, kaip aš; jo privalote klausyti,
16[elgdamasis] pagal visa tai, ko prašei VIEŠPATIES, savo Dievo, Horebe susirinkimo dieną, sakydamas: „Leisk man daugiau nebegirdėti VIEŠPATIES, savo Dievo, balso ir daugiau nebematyti tos didžios ugnies, kad nemirčiau!
17Tada VIEŠPATS man tarė: „Taip kalbėdami, jie gerai padarė.
18Jiems prikelsiu iš jų brolių tarpo Pranašą, tokį, kaip tu ir įdėsiu savo žodžius į jo burną ir jis jiems kalbės viską, ką jam įsakysiu.
19Ir įvyks [šitaip]: žmogus, kuris neklausys mano žodžių, kuriuos jis kalbės mano vardu, aš pats reikalausiu iš to [už tai] atsakyti.
20Bet pranašas, kuris elgsis įžūliai, kalbėdamas mano vardu žodį, kurio kalbėti nesu jam įsakęs, ar kuris kalbės kitų dievų vardu, tas pranašas turi mirti!
21O jeigu sakysi savo širdyje: „Kaip mes atpažinsime žodį, kurio VIEŠPATS nekalbėjo?“ – [štai kaip:]
22kai pranašas kalba VIEŠPATIES vardu, o tas dalykas neatsitinka ir neįvyksta, tai [yra] dalykas, kurio VIEŠPATS nekalbėjo. Pranašas kalbėjo tai įžūliai. Jo nebijok!