1¶ Tomis dienomis esant labai didelei miniai ir jiems neturint ko valgyti, Jėzus, pasišaukęs savo mokytinius, sako jiems:
2„Mane apima gailestis dėl minios, nes jau trys dienos, [kaip] jie pasilieka su manimi ir neturi ko valgyti.
3Ir jei paleisiu juos alkanus į jų namus, jie nuils kelyje, nes kai kurie iš jų yra atėję iš toli.
4Ir jo mokytiniai jam atsakė: „Iš kur kas galės šiuos [žmones] pasotinti duona čia dykumoje?“
5Ir jis paklausė jų: „Kiek turite kepalų?“ Ir jie tarė: „Septynis.“
6Ir jis liepė miniai susėsti ant žemės, ir paėmęs septynis kepalus [ir] padėkojęs, jis davė savo mokytiniams, kad pristatytų, ir jie pristatinėjo miniai.
7Jie dar turėjo kelias žuveles, tai palaiminęs, jis pasakė [jiems] pristatyti ir jas.
8Tad jie valgė ir pasisotino ir pririnko gabalų perteklių – septynias pintines.
9O buvo kokie keturi tūkstančiai valgiusieji; ir jis paleido juos.
10¶ Ir tuojau įlipęs su savo mokytiniais į valtį, jis atvyko į Dalmanutos regioną.
22¶ Ir jis ateina į Betsaidą, o jam atveda akląjį, ir maldauja jį, kad jį paliestų.
23Ir paėmęs akląjį už rankos, jis nusivedė jį iš kaimo; ir spjovęs jam į akis ir uždėjęs ant jo savo rankas, jis paklausė jo, ar jis ką nors mato.
24O pažvelgęs aukštyn, jis tarė: „Matau žmones kaip medžius, vaikščiojančius.
25Paskui jis vėl uždėjo rankas jam ant akių ir privertė jį žvelgti aukštyn; ir jis buvo išgydytas, ir jis visus [žmones] matė aiškiai.
26Ir jis išsiuntė jį namo, sakydamas: „Tau nevalia ir eiti į kaimą, ir bet kam nors kaime pasakoti.
27¶ Ir išėjo Jėzus ir jo mokytiniai į Pilypo Cezarėjos kaimus. Ir kelyje jis paklausė savo mokytinių, jiems sakydamas: „Žmonės sako, [kad] aš esu kas?
28O jie atsakė: „Jonas Krikštytojas, o kiti Elijas, dar kiti – vienas iš pranašų.
29Ir jis sako jiems: „Bet jūs sakote, [kad] aš esu kas? Ir Petras atsakydamas taria jam: „Tu esi Kristus.
30Ir jis pagrasino jiems, kad niekam [to] nesakytų apie jį.
31Ir jis pradėjo juos mokyti, kad Žmogaus Sūnus turės daug iškentėti ir būti atmestas vyresniųjų bei aukštųjų kunigų bei raštininkų ir būti nužudytas ir po trijų dienų prisikelti.
34Ir pasišaukęs minią su savo mokytiniais jis tarė jiems: „Bet kas, kuris nori eiti paskui mane, tas privalo išsižadėti savęs, privalo pasiimti savo kryžių ir privalo sekti paskui mane.
35Nes bet kas, kuris ketina išgelbėti savo gyvybę, [tas] ją pražudys, o bet kas, kuris pražudys savo gyvybę dėl manęs ir [dėl] evangelijos, tas ją išgelbės.
36Kokia gi žmogui būtų nauda, jeigu jis laimėtų visą pasaulį ir prarastų savo sielą?
37Arba ką žmogus duos mainais už savo sielą?!
38Todėl bet kas, kuris gėdysis manęs ir mano žodžių šioje svetimaujančioje ir nuodėmingoje kartoje, to gėdysis ir Žmogaus Sūnus, kai jis ateis savo Tėvo šlovėje su šventaisiais angelais.“