3¶ Argi šitas nėra tas dailidė, Marijos sūnus, Jokūbo, Jozės, Judo bei Simono brolis? Ir argi ne jo seserys čia su mumis?“ Ir jie piktinosi juo.
11O jeigu tam tikri [žmonės] jūsų nepriims ir jūsų nesiklausys, iš ten išeidami nusikratykite dulkes sau po kojomis, kaip liudijimą prieš juos. Iš tiesų sakau jums: teismo dieną Sodomai ir Gomorai bus pakenčiamiau negu tam miestui.“
45Ir tuojau jis privertė savo mokytinius lipti į valtį ir pirmiau vykti į kitą pusę palei Betsaidą, kol jis paleisiąs žmones.
46Ir atsisveikinęs su jais, jis nuėjo į kalną melstis.
47O atėjus vakarui, valtis buvo jūros viduryje, o jis vienas sausumoje.
48Ir jis matė juos vargstančius besiiriant, nes vėjas buvo jiems priešingas. Ir apie ketvirtą nakties sargybą jis ateina pas juos, vaikščiodamas jūros paviršiumi, ir norėjo praeiti jiems pro šalį.
49Bet jie, pamatę jį einantį jūros paviršiumi, pamanė tai esant šmėkla, ir ėmė šaukti,
50nes visi jį matė ir krūptelėjo. Bet jis tuojau į juos prakalba: ‹„Drąsos! ›‹Tai aš. Nebijokite!“›
51Ir jis įlipo aukščiau pas juos į valtį ir vėjas liovėsi. O jie tarpusavyje labai pervirš apstulbo ir stebėjosi.