11¶ Ir jis jiems tarė: „Jums yra duota suprasti Dievo karalystės slėpinį, bet už ribų esantiems visi [šitie] dalykai būna [pateikiami] palyginimais,
12kad regėdami jie regėtų, bet nesuprastų, ir klausydami jie klausytų, bet nesusigaudytų, kad kartais jie neatsiverstų, ir nuodėmės nebūtų jiems atleistos.
33Ir daugeliu tokių palyginimų jis kalbėjo jiems žodį, kiek jie pajėgė klausytis.
35¶ Ir tą pačią dieną, atėjus vakarui, jis sako jiems: „Persikelkime į kitą pusę.
36Ir paleidę minią, jie paima jį su savimi taip, kaip jis buvo valtyje. O jį lydėjo ir kitos valtelės.
37Ir pakyla didžiulis viesulas, ir bangos taip daužiasi į valtį, kad ją jau semia.
38O jis buvo laivo laivagalyje, miegantis ant pagalvės. Ir jie pažadina jį, ir sako jam: „Mokytojau, ar tau nerūpi, kad mes žūstame?“
39Ir pabudęs jis sudraudė vėją ir prabilo į jūrą: ‹„Nutilk, nurimk!“› Ir vėjas liovėsi, ir pasidarė visiškai ramu.
40Ir jis tarė jiems: „Kodėl jūs tokie bailūs? Kaipgi yra, kad neturite tikėjimo?
41Ir jie labai išsigando ir sakė vienas kitam: „Kas gi yra šitas, kad net vėjas ir jūra jo klauso?“