1¶ Ir po [kelių] dienų jis vėl įėjo į Kapernaumą, ir buvo girdėta, kad jis yra namuose.
2Ir tuojau susirinko [tiek] daug, kad nebebuvo vietos, netgi prie durų. Ir jis skelbė jiems žodį.
3Ir [kai kurie] atėjo pas jį atnešdami vieną paralyžiuotą [žmogų], kurį nešė keturiese.
5O matydamas jų tikėjimą, Jėzus tarė paralyžiuotajam: „Sūnau, tavo nuodėmės tau atleistos.
10Bet kad žinotumėte, jog Žmogaus Sūnus turi valdymo galią nuodėmėms atleisti žemėje „jis tarė sergančiam paralyžiumi –
11sakau tau, kelkis, ir pasiimk savo gultą ir eik į savo namus.
17[Tai] išgirdęs Jėzus sako jiems: „Ne sveikiesiems reikia gydytojo, bet ligoniams; aš atėjau ne teisiųjų šaukti į atgailą, bet nusidėjėlių.“
22Ir niekas nepila naujo vyno į senus vynmaišius. Antraip naujas vynas suplėšia vynmaišius, ir vynas išsipila, ir vynmaišiai bus sugadinti. Priešingai, naujas vynas piltinas į naujus vynmaišius.
27Ir jis tarė jiems: „Šabas atsirado žmogui, o ne žmogus šabui;