1¶ Jėzaus Kristaus, Dievo Sūnaus, evangelijos pradžia,
2kaip yra parašyta pranašuose: Štai aš siunčiu pirma tavo veido savo pasiuntinį, kuris paruoš tau kelią pirma tavęs.
4Atsirado Jonas dykumoje krikštydamas ir skelbdamas krikštą, kurį sąlygoja atgaila – dėl nuodėmių atleidimo.
8Aš, žinoma, vandeniu jus krikštijau, bet jis krikštys jus Šventąja Dvasia.“
12Ir tuoj pat Dvasia nuvaro jį į dykumą.
14Tuomet, kai Jonas jau buvo įkalintas, Jėzus atėjo į Galilėją, skelbdamas Dievo karalystės Evangeliją
15ir sakydamas: „Suėjo [nustatytas] laikas, ir Dievo karalystė yra prisiartinusi. Atgailaukite ir tikėkite Evangelija!“
16O beeidamas palei Galilėjos jūrą jis pamatė Simoną ir jo brolį Andriejų, metančius tinklą į jūrą; mat jie buvo žvejai.
17Ir Jėzus jiems tarė: „Eikite paskui mane, ir aš paversiu jūs pasidarančiais žmonių žvejais.
18Ir jie tuojau paliko savo tinklus ir sekė paskui jį.
19Ir nuo ten truputį toliau paėjęs, jis pamatė Zebediejaus Jokūbą ir jo brolį Joną, valtyje betaisančius tinklus.
20Ir tuojau jis pašaukė juos, ir jie, palikę savo tėvą Zebediejų su samdiniais valtyje, nuėjo paskui jį.
21Ir jie nuėjo į Kapernaumą, ir tuojau, šabo dieną, jis įėjo į sinagogą ir mokė.
22Ir jie stebėjosi jo mokymu, nes jis juos mokė kaip turintis valdžią, o ne kaip raštininkai.
23O jų sinagogoje buvo netyrosios dvasios [valdomas] žmogus, ir jis šaukė,
24sakydamas: „Netrukdyk! Kas mums ir tau [bendro], Jėzau Nazarėnai? Ar atėjai mūsų pražudyti? Pažįstu tave, kas esi – Dievo Šventasis.
25O Jėzus jį sudraudė, sakydamas: „Nutilk ir išeik iš jo!
26Ir netyra dvasia, sukėlusi jam traukulį ir sušukusi garsiu balsu, išėjo iš jo.
27Ir jie visi stebėjosi, kad net klausinėjo tarpusavyje, sakydami: „Kas tai yra? Kas tai per naujoviškas mokymas? Nes jis įsakinėja su valdžia netgi netyroms dvasioms, ir jos paklusta jam.“
28Ir tuoj pat garsas apie jį sklido po visą Galilėjos apylinkę.
29¶ Ir tuojau, išėję iš sinagogos, jie įėjo į Simono ir Andriejaus namus su Jokūbu ir Jonu.
30O Simono žmonos motina gulėjo karščiuodama, ir jie tuojau jam pasakoja apie ją.
31Ir priėjęs jis paėmė ją už rankos ir ją pakėlė; ir tuojau karštligė pasitraukė nuo jos, ir ji jiems patarnavo.
40¶ Ir pas jį ateina raupsuotasis, maldaudamas jo ir klaupdamasis prieš jį, ir jam sakydamas: „Jei tu nori, esi pajėgus mane padaryti švarų.
41Ir Jėzus, apimtas gailesčio, ištiesė [savo] ranką ir palietė jį, ir sako jam: „Noriu, būk švarus.
42Ir jam prabilęs tuojau raupsai pasitraukė nuo jo, ir jis buvo padarytas švarus.
43Ir griežtai jį įspėjęs, jis tuojau išvarė jį
44ir sako jam: „Žiūrėk, niekam nieko nepasakok, bet eik, pasirodyk kunigui ir aukok už savo nuvalymą tai, ką Mozė įsakė, kad [tai būtų] liudijimas jiems.
45Bet jis išėjęs pradėjo taip plačiai skelbti ir tą žinią garsinti, kad Jėzus net nebegalėjo atvirai įeiti į miestą, bet buvo toli, dykose vietose; ir jie ateidavo pas jį iš visokių krypčių.