1¶ Elkis apdairiai, kai keli koją į Dievo namus, ir būk labiau pasiruošęs klausytis, negu atnašauti kvailių auką, nes jie nesusivokia, kad daro bloga.
2Nebūk ūmus savo burna, ir neleisk savo širdžiai skubiai tarti žodžio Dievo akivaizdoje, nes Dievas [yra] danguje, o tu žemėje. Todėl tavo žodžių tebūna nedaug.
3Juk sapnas atsiranda dėl daugybės vargingų darbų, ir kvailio [neapgalvotas] pasakymas dėl daugybės žodžių.
10Kas myli pinigus, nepasisotins pinigais, nė mylintis turtingumą – pelnu; tai irgi tuštybė!
16O tai irgi [yra] skaudi blogybė: kaip jis atėjo, lygiai taip nueis, tad kokia pasiliekanti nauda tam, kuris triūsė vėjais?