1¶ Viskam [yra] paskirtas metas, ir [paskirtas] laikas kiekvienam siekiui po dangumi:
2laikas gimti ir laikas mirti; laikas sodinti ir laikas išrauti, kas pasodinta;
3laikas žudyti ir laikas gydyti; laikas griauti ir laikas statyti;
4laikas verkti ir laikas juoktis; laikas gedėti ir laikas šokinėti;
5laikas mėtyti akmenis ir laikas surinkti akmenis; laikas apkabinti ir laikas vengti apkabinimo;
6laikas ieškoti ir laikas laikyti praradusiu; laikas laikyti ir laikas išmesti;
7laikas perplėšti ir laikas susiūti, laikas tylėti ir laikas kalbėti;
8laikas mylėti ir laikas nekęsti; laikas karui ir laikas taikai.
9Kokia gi pasiliekanti nauda dirbančiajam iš jo triūso?
10Mačiau užduotį, kurią Dievas davė žmonių palikuonims, kad ja užsiimtų.
11Jis padarė visus [dalykus] gražius kiekvieno [skirtam] laikui, jis taip pat įdėjo amžinybę į jų širdį taip, kad joks žmogus negali išsiaiškinti Dievo daromo darbo nuo pradžios iki galo.
12Supratau, kad nieko geresnio jiems nėra, kaip tik [žmogui] džiaugtis ir daryti gera savo gyvenime.
14Žinau, kad visa, ką daro Dievas, išliks amžinai: nieko negalima prie to pridėti, nieko negalima iš to atimti. Ir Dievas yra taip padaręs, kad jo bijotų.
20Visi eina į vieną vietą, visi yra iš dulkių, ir visi į dulkes sugrįžta.