1¶ Dabar susiburk į pulkus, o pulkų dukterie! Jis mus apgulė! Lazda jie trenkia į žandą Izraelio teisėjui.
2Bet tu, Betliejau Efratoje, [nors] esi menkas tarp Judo tūkstančių, tačiau mano labui išeis iš tavęs tas, [kuris bus] valdovas Izraelyje, kurio išėjimai [buvo] nuo tolimos praeities, nuo amžinybės dienų.
3Todėl jis apleis juos iki laiko, kai gimdančioji bus pagimdžiusi. Tada jo likusieji broliai sugrįš pas Izraelio vaikus.
4Ir jis išstovės ir ganys VIEŠPATIES galia, VIEŠPATIES, savo Dievo, vardo didybe. Ir jie liks gyventi, nes tuomet jis bus [laikomas] didžiu iki žemės pakraščių.