📖 Mato 7
-
1
¶ ‹„Neteiskite, kad nebūtumėte teisiami,›
-
2
‹nes kokiu teismu teisiate, tokiu būsite teisiami, ir kokiu saiku seikite, tokiu jums bus atseikėta.›
-
3
‹Ir kodėl žiūri į ›‹krislą savo brolio akyje, o nepastebi rąsto savojoje akyje?!›
-
4
‹Arba kaip gali sakyti savo broliui: ‚Leisk man išimti krislą iš tavo akies‘, o štai rąstas tavo akyje?!›
-
5
‹Veidmainy, pirma išmesk rąstą iš savo akies, o paskui aiškiai žiūrėsi ›‹tam tikslui, kad išmestum krislą iš savo brolio akies.›
-
7
¶ ‹Vis prašykite, ir bus jums duota; vis ieškokite, ir surasite; vis belskite, ir bus jums atidaryta.›
-
8
‹Nes kiekvienas prašantysis gauna ir ieškantysis randa, taip pat beldžiančiajam bus atidaryta.›
-
13
¶ Įeikite pro ankštus vartus todėl, kad platūs [yra] vartai ir erdvus [yra] kelias, kuris veda į pražūtį, ir daug yra pro juos einančių,
-
14
[ir] todėl, kad ankšti [yra] vartai ir siauras [yra] kelias, kuris veda į gyvenimą, ir nedaug yra juos surandančių.
-
17
¶ ‹Taip ir kiekvienas ›‹geras medis duoda ›‹gerus vaisius, bet netikęs medis duoda blogus vaisius.›
-
18
‹Geras medis negali duoti blogų vaisių, nei netikęs medis ›[negali] duoti ‹gerų vaisių.›
-
19
‹Kiekvienas medis, kuris neduoda ›‹gerų vaisių, yra nukertamas ir įmetamas į ugnį.›
-
20
‹Taigi juos pažinsite iš jų vaisių.›
-
23
‹Ir tada jiems pareikšiu: ‚Aš niekada jūsų nepažinojau. Pasitraukite nuo manęs jūs, kurie darote įstatymo pažeidimą.‘“›
-
24
Taigi kiekvienas, kas tik klauso šitų mano žodžių ir juos vykdo, – aš jį prilyginsiu išmintingam vyrui, kuris pastatė savo namą ant uolos;
-
25
ir lijo lietus, ir užėjo potvyniai, ir pūtė vėjai, ir daužėsi į tą namą; o jis nenugriuvo, nes jo pamatai buvo pastatyti ant uolos.
-
26
Ir kiekvienas, kuris klauso šitų mano žodžių ir jų nevykdo, bus prilygintas kvailam vyrui, kuris pastatė savo namą ant smėlio;
-
27
ir lijo lietus, ir užėjo potvyniai, ir pūtė vėjai, ir daužėsi į tą namą; o jis sugriuvo, ir jo griuvimas buvo smarkus.“
-
29
nes jis juos mokė kaip turintis įgaliojimą, o ne kaip raštininkai.