📖 Mato 20
-
25
¶ Bet Jėzus juos pasišaukęs, tarė: ‹„Jūs žinote, kad ›‹tautų valdovai jiems viešpatauja, ir didžiūnai joms duoda pajusti savo galią.›
-
26
‹Bet tarp jūsų taip nebus. Priešingai, kas tarp jūsų ›‹nori būti didis, jis turi būti jūsų tarnautojas,›
-
27
‹ir kas tarp jūsų nori būti pirmas, jis turi būti jūsų tarnas›
-
28
‹lygiai taip, kaip Žmogaus Sūnus atėjo ne kad jam tarnautų, bet kad jis pats tarnautų ir savo gyvybės atiduotų ›[kaip] išpirkos vietoj daugelio.“
-
29
Ir jiems išeinant iš Jericho, paskui jį sekė didelė minia.
-
30
Ir štai pakelėje sėdintys du aklieji išgirdę, kad Jėzus eina pro šalį, šaukė, sakydami: „Pasigailėk mūsų, o Viešpatie, Dovydo Sūnau!“
-
31
Ir minia sudraudė juos, kad jie tylėtų, bet jie vis šaukė dar garsiau, sakydami: „Pasigailėk mūsų, o Viešpatie, Dovydo Sūnau!“
-
32
Ir sustojęs Jėzus pašaukė juos ir tarė: ‹„Ko norite, kad jums padaryčiau?“›
-
33
Jie sako jam: „Viešpatie, kad mūsų akys būtų atvertos.“
-
34
Tad Jėzus, apimtas gailesčio, palietė jų akis; ir tuoj pat jų akys praregėjo, ir jie nusekė paskui jį.