14¶ Bet Jėzus tarė: „Leiskite vaikučius ir nedrauskite jiems ateiti pas mane, nes tokių yra dangaus karalystė.
16¶ Ir štai vienas priėjęs tarė jam: „Gerasis Mokytojau, ką gera turiu daryti, kad turėčiau amžiną gyvenimą?
19‹gerbk savo tėvą ir motiną; ir, mylėk savo artimą kaip save patį.“›
23Tada Jėzus tarė savo mokytiniams: ‹„Iš tiesų sakau jums: turtingas sunkiai įeis į dangaus karalystę.›
24‹Ir dar jums sakau: lengviau kupranugariui pralįsti pro adatos ausį, negu turtingam įeiti į Dievo karalystę.“›
25O [tai] išgirdę, jo mokytiniai labai nustebo ir pasakė: „Tai kas gali būti išgelbėtas?!“
26Bet įbedęs [į juos] akis, Jėzus jiems tarė: ‹„Žmonėms ›‹tai yra neįmanoma, bet Dievui viskas yra įmanoma.›
27Tada Petras atsakydamas jam tarė: „Štai mes viską palikome ir sekėme paskui tave. Kas mums bus už tai?“
28Ir Jėzus jiems tarė: ‹„Iš tiesų sakau jums, kad ›‹atgimime, kai Žmogaus Sūnus sėdės savo šlovės soste, ›‹jūs, kurie sekėte paskui mane, – jūs irgi sėdėsite dvylikoje sostų, teisdami dvylika Izraelio genčių.›
29‹Ir kiekvienas, kuris paliko ›‹namus ar brolius, ar seseris, ar tėvą, ar motiną, ar žmoną, ar vaikus, ar žemes dėl mano vardo, gaus šimteriopai ›‹ir paveldės amžinąjį gyvenimą.›
30‹Tačiau daugelis pirmųjų bus paskutiniai, ir ›[daugelis] paskutinių – pirmi.“