5¶ Dar jam tebekalbant, štai šviesus debesis apgaubė juos šešėliu, ir štai balsas iš debesies prakalbo: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo gėriuosi – klausykite jo!“
7Ir priėjęs Jėzus palietė juos bei tarė: „Kelkitės ir nebijokite!
8Ir pakėlę savo akis jie nieko [daugiau] nebematė, vien tiktai Jėzų.
14¶ Ir jiems atėjus prie minios, pas jį atėjo žmogus, klaupdamasis prieš jį ir sakydamas:
15„Viešpatie, pasigailėk mano sūnaus, kadangi jis mėnulio susmogtas ir labai kankinasi, mat jis dažnai įpuola į ugnį ir dažnai į vandenį.
16Ir atvedžiau jį pas tavo mokytinius, bet jie nepajėgė jo išgydyti.“
17Tada Jėzus atsakydamas tarė: „O netikinti ir iškrypusi karta! Iki kol aš būsiu su jumis? Iki kol jus pakęsiu? Atneškite jį čia, pas mane.“
18Ir Jėzus sudraudė velnią, ir jis išėjo iš jo; ir vaikas buvo išgydytas nuo to akimirksnio.
19Tada mokytiniai atskirai atėjo pas Jėzų ir tarė: „Kodėl mes nepajėgėme jo išvaryti?“
20Ir Jėzus jiems tarė: „‹Dėl jūsų netikėjimo. Nes iš tiesų sakau jums: jeigu ›‹turėsite tikėjimą kaip garstyčios sėklos grūdelį, jūs pasakysite šitam kalnui: ‚Persikelk iš čia į tenai‘, – ir jis persikels. Ir nieko jums nebus neįmanomo.›
21Tačiau šita veislė kitaip neišeina, kaip tik malda ir pasninku.“
24¶ Ir atėjus jiems į Kapernaumą, prie Petro priėjo rinkliavos rinkėjai, ir tarė: „Ar jūsų mokytojas nemoka rinkliavos?
25Jis sako: „Taip, [jis moka]! Ir kai parėjo į namus, Jėzus pirmas jį prakalbino: „Kaip manai, Simonai? Iš ko žemės karaliai ima muitą ar duoklę? Iš savo vaikų ar iš svetimųjų?
26Petras jam sako: „Iš svetimųjų. Jėzus sako jam: „Tai, žinoma, vaikai yra laisvi.
27Tačiau, kad jų nepiktintume, nueik prie jūros, įmesk kabliuką, paimk pirmą užkibusią žuvį, ir pravėręs jos žiotis rasi pinigą. Paimk jį ir atiduok jiems už mane ir [už] save.