2¶ „Kodėl tavo mokytiniai laužo prosenių tradiciją? Nes jie nesimazgoja rankų, kai valgo duoną.“
9bet niekais jie mane garbina, mokydami žmonių priesakų [lyg įpareigojančių] mokslų““.
12Tada atėjo jo mokytiniai ir jam pasakė: „Ar žinai, kad fariziejai, išgirdę tą pasakymą, pasipiktino?“
13Bet jis atsakydamas tarė: „Kiekvienas augalas, kurio nesodino mano dangiškasis Tėvas, bus išrautas.
18Bet tie dalykai, kurie išeina iš burnos, išlenda iš širdies, ir šie suteršia žmogų.
19Nes iš širdies išeina blogos mintys, žmogžudystės, svetimavimai, paleistuvystės, vagystės, melagingi liudijimai, piktžodžiavimai.
20‹Šitie yra tie ›[dalykai], kurie suteršia žmogų, bet valgymas nemazgotomis rankomis žmogaus nesuteršia.“
21¶ Tada Jėzus išėjo iš ten ir pasitraukė į Tyro ir Sidono regioną.
22Ir štai moteris kanaanietė iš tų pakraštų išėjusi šaukė jam, sakydama: „Pasigailėk manęs, o Viešpatie, Dovydo Sūnau! Mano dukrą baisiai apsėda velnias!
23Bet jis neatsakė jai nė žodžio. Ir priėję jo mokytiniai prašinėjo jį, sakydami: „Išsiųsk ją, nes ji šaukia mums iš paskos!“
24Bet jis atsakydamas tarė: „Aš esu siųstas tik pas pražuvusias Izraelio namų avis.“
25Tada ji priėjusi jį garbino, tardama: „Viešpatie, padėk man!“
26Bet jis atsakydamas tarė: „Nėra gerai imti vaikų duoną ir mesti šunyčiams.“
27O ji tarė: „Taip, Viešpatie. Tačiau ir šunyčiai ėda trupinius, kurie krenta nuo jų šeimininkų stalo.
28Tada Jėzus atsakydamas tarė jai: „O moterie, didis tavo tikėjimas! Teįvyksta tau, kaip tu nori.“ Ir tą pačią valandą jos dukra buvo išgydyta.
29¶ Ir iš ten išėjęs, Jėzus atvyko prie Galilėjos jūros, ir užkopęs ant kalno, ten sėdėjo.
30Ir atėjo pas jį didžiulės minios, atsigabendamos su savimi raišų, aklų, nebylių, neturinčių kūno dalių ir daugelį kitokių, ir juos padėjo prie Jėzaus kojų, o jis juos išgydė.
31Pasekmė ta, kad minios stebėjosi, matydama nebylius kalbančius, neturinčius kūno dalių sveikus, raišus vaikščiojančius ir aklus reginčius, ir šlovino Izraelio Dievą.
32Tada, susišaukęs savo mokytinius, Jėzus tarė: „Mane apima gailestis dėl minios, nes jau tris dienas jie pasilieka su manimi ir neturi ko valgyti, ir nenoriu paleisti jų alkanų, kad jie nenuilstų kelyje.
33Ir jo mokytiniai jam sako: „Iš kur mums [imti] dykumoje tiek daug duonos, kad [ji] pasotintų tokią didžiulę minią?
34Ir Jėzus jiems sako: „Kiek jūs turite kepalų? Ir jie tarė: „Septynis ir kelias žuveles.
35Ir jis įsakė miniai susėsti ant žemės
36ir paėmęs septynis kepalus ir žuvis [ir] padėkojęs, jis laužė ir davė savo mokytiniams, o mokytiniai – miniai.
37Ir jie visi valgė ir pasisotino; ir pririnko pertekusių gabalų septynias pilnas pintines.
38O valgančiųjų buvo keturi tūkstančiai vyrų, neskaitant moterų ir vaikų.
39Ir paleidęs minias, jis įlipo į valtį ir atvyko į Magdalos pakraščius.