📖 Mato 14
-
22
¶ Ir tuoj pat Jėzus privertė savo mokytinius lipti į valtį ir pirma jo plaukti į kitą pusę, kol jis atleisiąs minias.
-
23
Ir, atleidęs minias, jis užlipo į kalną melstis atskirai. Ir, atėjus vakarui, jis buvo ten vienas.
-
24
Bet valtis jau buvo jūros viduryje, blaškoma bangų, nes vėjas buvo priešingas.
-
25
Ir per ketvirtą nakties sargybą Jėzus ėjo pas juos vaikščiodamas jūros paviršiumi.
-
26
Ir kai mokytiniai pamatė jį vaikščiojantį jūros paviršiumi, jie krūptelėjo ir sakė: „Tai šmėkla!“ ir iš baimės jie ėmė šaukti.
-
27
Bet Jėzus tuojau jiems tarė, sakydamas: „Drąsos! Tai aš. Nebijokite!“
-
28
Ir Petras jam atsakydamas tarė: „Viešpatie, jei tai tu, liepk man eiti pas tave vandens paviršiumi.“
-
29
O jis tarė: „Ateik.“ Tai išlipęs iš valties, Petras vaikščiojo vandens paviršiumi, kad nueitų pas Jėzų.
-
30
Bet matydamas smarkų vėją, jis nusigando ir, pradėjęs skęsti, sušuko, sakydamas: „Viešpatie, išgelbėk mane!“
-
31
Ir tuojau ištiesęs ranką, Jėzus nutvėrė jį bei jam tarė: „O mažatiki, ko suabejojai?!“
-
32
Ir jiems įlipus į valtį, vėjas nurimo.
-
33
Tuomet tie, kurie buvo valtyje, prisiartinę pagarbino jį, sakydami: „Tikrai tu esi Dievo Sūnus!“