4¶ Bet Jėzus jam atsakė tardamas: „Yra parašyta, kad žmogus gyvens ne vien duona, bet kiekvienu Dievo žodžiu.
6Ir velnias tarė jam: „Visą šitą valdžią (taip pat jų šlovę) aš tau duosiu, nes ji man yra atiduota, ir ją duodu kam tik noriu.
7Todėl jei tu pagarbinsi mane, visa tai bus tavo.“
8Bet Jėzus atsakydamas jam tarė: „Eik šalin nuo manęs, Šėtone! Juk yra parašyta: ‚Garbink Viešpatį, savo Dievą, ir jam vienam tarnauk‘.“
9Ir jis nuvedė jį į Jeruzalę ir pastatė jį ant šventyklos viršūnės ir jam tarė: „Jeigu tu esi Dievo Sūnus, meskis nuo čia žemyn,
10nes yra parašyta: ‚Jis savo angelams įsakys apie tave, kad saugotų tave‘
11ir ‚Ant rankų jie nešios tave, kad niekada neužsigautum savo kojos į akmenį‘.“
12O Jėzus atsakydamas jam tarė: „Yra pasakyta: ‚Negundyk Viešpaties, savo Dievo‘.“
13Ir kai velnias baigė kiekvieną gundymą, jis atsitraukė nuo jo kurį laiką.
14Ir Dvasios galybe Jėzus sugrįžo į Galilėją, ir garsas apie jį pasklido po visą aplinkui [esantį] kraštą.
15Ir jis vis mokė jų sinagogose, visų šlovinamas.
18„Viešpaties Dvasia [yra] ant manęs, nes jis patepė mane pranešti evangeliją vargšams; jis pasiuntė mane gydyti tuos, [kurių] širdys sudužusios, skelbti kaip šauklys belaisviams išvadavimą ir akliesiems regėjimo atstatymą, išsiųsti į laisvę palūžusiuosius,
19skelbti Viešpaties malonės metus.“
21Ir jis pradėjo jiems kalbėti: „Šiandien, jums klausantis, šis Šventraštis išsipildė.“
22Ir visi gerai atsiliepė apie jį ir stebėjosi maloningais žodžiais, sklindančiais iš jo burnos. Ir jie tarė: „Argi jis ne Juozapo sūnus?!“
27Ir pranašo Eliziejaus laikais buvo daug raupsuotųjų Izraelyje, bet nė vienas jų nebuvo apvalytas, tik siras Naamanas.“
30Bet jis praėjo tarp jų ir pasišalino,
31ir nusileido į Galilėjos miestą Kapernaumą, ir šabo dienomis juos mokė.
32Ir jie stebėjosi jo mokslu, nes jo žodis buvo su valdžia.
33Ir sinagogoje buvo žmogus, kuris turėjo [vieno] netyro velnio dvasią ir šaukė garsiu balsu,
34sakydamas: „Netrukdyk! Kas mums ir tau [bendro], Jėzau Nazarėnai? Ar atėjai mūsų pražudyti? Pažįstu tave, kas esi – Dievo Šventasis.“
35O Jėzus jį sudraudė, sakydamas: „Nutilk ir išeik iš jo!“ Ir nubloškęs jį į vidurį, velnias išėjo iš jo ir jo nesužeidė.
36Ir jie visi stebėjosi ir kalbėjo vienas kitam, sakydami: „Kas tai per žodis! Nes su valdžia ir galia jis įsakinėja netyroms dvasioms, ir jos išeina.“
37Ir garsas apie jį sklido į visas tos apylinkės vietas.
38Ir pakilęs iš sinagogos jis įėjo į Simono namus. Ir Simono žmonos motina sirgo sunkia karštlige; ir jie maldavo jį už ją.
39Ir stovėdamas jai iš viršaus jis sudraudė karštligę, ir ta pasitraukė nuo jos. Ir tuojau ji atsikėlė [ir] jiems patarnavo.
41Taip pat gi iš daugelio išėjo velniai, šaukdami ir sakydami: „Tu esi Kristus, Dievo Sūnus!“ Bet jis sudrausdamas neleido jiems kalbėti, nes jie žinojo jį esant Kristų.