3¶ Ir jis ėjo po visą Jordano apylinkę, skelbdamas krikštą, kurį sąlygoja atgaila – dėl nuodėmių atleidimo,
6Ir visokie žmonės matys Dievo išgelbėjimą.
7Dėl to jis sakydavo minioms, kurios išėjo pas jį būti jo pakrikštytos: O angių išperos, kas jus perspėjo bėgti nuo ateinančios rūstybės?
8Duokite tad vaisių, pritinkančių atgailai, ir nepradėkite sakyti savyje: ‚Mes [kaip] tėvą turime Abraomą.‘ Nes aš jums sakau, kad Dievas pajėgia prikelti vaikų Abraomui iš šitų akmenų!
12Tada ir muitininkai atėjo, kad būtų pakrikštyti, ir jam tarė: „Mokytojau, ką mums daryti?“
13Ir jis jiems tarė: „Nereikalaukite daugiau, negu jums yra liepta.“
14Taip pat ir kariai klausė jo, sakydami: „O ką mums daryti?“ Ir jis tarė jiems: „Iš nė vieno neišgaukite turto prievarta nė melagingu įskundimu ir tenkinkitės savo alga.“
16Jonas atsiliepė visiems sakydamas: „Aš gi jus krikštiju vandeniu, bet ateina už mane galingesnis, kurio apavų dirželio aš nevertas atrišti. Jisai krikštys jus Šventąja Dvasia ir ugnimi.
18Jis gi tokiu būdu skelbė evangeliją žmonėms ragindamas su įspėjimais [dėl] daug kitų dalykų.