Luko 24 - Tikinčiųjų Paveldo Vertimas

1 ¶ O pirmąją savaitės [dieną], labai anksti ryte, jos atėjo prie kapo, nešdamos kvepalus, kuriuos buvo paruošusios, ir su jomis [buvo] kai kurios [kitos moterys].

2 Ir jos rado akmenį nuritintą nuo kapo,

3 o įėjusios nerado Viešpaties Jėzaus kūno.

4 Ir kai jos dėl to buvo labai sumišusios, įvyko [taip], kad štai du vyrai spindinčiais drabužiais prisiartino prie jų.

5 Ir joms išsigandus ir nuleidus žemyn veidus, juodu joms tarė: „Kodėl ieškote gyvojo tarp mirusiųjų?

6 Nėra jo čia, bet jis yra prikeltas! Atsiminkite, kaip jis, dar būdamas Galilėjoje, jums kalbėjo,

7 sakydamas: ‚Žmogaus Sūnus turi būti atiduotas į žmonių nusidėjėlių rankas, būti nukryžiuotas, ir trečią dieną prisikelti!‘“

8 Tada jos atsiminė jo žodžius.

9 O sugrįžusios nuo kapo, jos pranešė visa tai Vienuolikai ir visiems kitiems.

15 Ir įvyko, kad jiems besikalbant ir emocingai besitariant, pats Jėzus prisiartinęs keliavo kartu su jais.

25 Tada jis tarė jiems: ‹„O neišmaėliai, ›‹tai yra ›[žmonės] lėtos širdies tikėti visais dalykais, kuriuos kalbėjo pranašai!

27 Ir pradėjęs nuo Mozės ir visų pranašų jis aiškino ir aiškino jiems, kas visuose šventraščiuose [pasakyta] apie jį.

32 Ir jie vienas kitam tarė: „Argi mūsų širdys nedegė mumyse, kai jis kelyje mums kalbėjo ir kai mums atvėrė šventraščius?“

33 Ir tą pačią valandą pakilę, jie sugrįžo į Jeruzalę ir rado susirinkusius Vienuolika ir tuos, [kurie buvo] su jais,

34 kurie sakė: „Viešpats prisikėlė tikrai ir pasirodė Simonui!“

45 Tada jis atvėrė jiems protą, kad jie galėtų suprasti šventraščius,

46 ir tarė jiems: „Šitaip yra parašyta ir šitaip turėjo Kristus kentėti ir trečiąją dieną prisikelti iš mirusiųjų,

47 ir jo vardu turi būti autoritetingai skelbiama visoms tautoms atgaila ir nuodėmių atleidimas, pradedant nuo Jeruzalės.

48 Ir jūs esate šių dalykų liudytojai.

49 Ir štai aš siunčiu ant jūsų, ką yra pažadėjęs mano Tėvas, o jūs pasilikite Jeruzalės mieste, kol būsite apvilkti jėga iš aukštybių.“

50 ¶ Ir jis išvedė juos iki Betanijos, ir pakėlęs savo rankas, juos palaimino.

51 Ir įvyko taip, [kad], kol jis juos laimino, jis pasitraukė nuo jų ir buvo paimtas į dangų.

52 O pagarbinę jį, jie su didžiu džiaugsmu sugrįžo į Jeruzalę,

53 ir šventykloje būdavo nuolat, girdami ir laimindami Dievą. Amen.

📖 Luko 24