19¶ Ir paėmęs duoną [ir] padėkojęs, [ją] laužė, ir davė jiems, sakydamas: ‹„Tai yra mano kūnas, kuris už jus atiduodamas; tai darykite mano atminimui.“›
20Tokiu pat būdu [jis] [paėmė] ir taurę po vakarienės valgymo, sakydamas: ‹„Ši taurė ›[yra] naujoji sandora mano ‹krauju, kuris už jus išliejamas.›
21‹Bet štai mane išduodančiojo ranka ›[yra] su manimi ant stalo.
22‹Ir iš tiesų Žmogaus Sūnus eina, kaip buvo paskirta, bet vargas tam žmogui, per kurį jis yra išduotas!“›
24Ir tarp jų taip pat kilo ginčas, kuris iš jų yra laikomas didžiausiu.
25O jis jiems tarė: ‹„Tautų karaliai jiems viešpatauja, ir tie, kurie jas užvaldo, ›‹yra vadinami ›‹geradariais.›
26‹Bet jūs ne taip ›[darykite]. Priešingai, didžiausiasis tarp jūsų ‹tebūna tarsi jauniausiasis, o kas vadovauja lyg tas, kuris tarnauja.›
27‹Nes katras yra didesnis – kuris ›‹sėdi ›[prie stalo] ar kuris patarnauja? Argi ne tas, kuris sėdi [prie stalo]?! Tačiau aš tarp jūsų esu kaip tas, kuris patarnauja.
28‹O jūs esate tie, kurie pasilikote su manimi mano ›‹išmėginimuose.›
29Ir aš skiriu jums karalystę, kaip mano Tėvas man paskyrė,
30‹kad valgytumėte ir gertumėte prie mano stalo mano karalystėje ir sėdėtumėte sostuose, teisdami dvylika Izraelio genčių.“›
31Ir Viešpats tarė: ‹„Simonai, Simonai, štai Šėtonas pareiškė norą pasisavinti jus, kad persijotų ›[jus] kaip kviečius,
32‹bet aš meldžiausi už tave, kad tavo tikėjimas nenustotų. Ir tu, tąsyk atsivertęs, sutvirtink savo brolius.“›
40Atėjęs į vietą, jis jiems tarė: „Melskitės, kad neįžengtumėte į pagundą.
46ir tarė jiems: „Kodėl miegate? Kelkitės ir melskitės, kad įžengumėte į pagundą.“