1¶ Po šių dalykų Viešpats paskyrė dar kitus septyniasdešimt ir išsiuntė juos po du, [kad eitų] pirma jo į kiekvieną miestą ir vietą, kur jis pats ketino eiti.
2Todėl jis tarė jiems: „Pjūtis iš tiesų didelė, bet darbininkų maža; todėl melskite pjūties Viešpatį, kad jis išsiųstų darbininkų į savo pjūtį.
12Bet jums sakau, kad tą dieną Sodomai bus pakenčiamiau negu tam miestui.
17Ir septyniasdešimt su džiaugsmu sugrįžo, sakydami: „Viešpatie, [kai jiems įsakome] tavo vardu, mums elgiasi pavaldžiai net velniai!“
20Tačiau nesidžiaukite tuo, kad dvasios elgiasi pavaldžiai jums. Bet verčiau džiaukitės, kad jūsų vardai yra įrašyti danguje.“
27O jis atsakydamas tarė: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa savo širdimi ir visa savo siela, ir visomis savo jėgomis, ir visu savo protu, o savo artimą kaip save patį.“
29Bet jis, norėdamas save išteisinti, tarė Jėzui: „O kas yra mano artimas?“
41Tačiau Jėzus atsakydamas jai tarė: „Morta, Morta, tu rūpiniesi ir nerimauji dėl daugelio dalykų,
42bet tereikia vieno [dalyko], ir Marija išsirinko tą gerą dalį, kuri nebus iš jos atimta.“