1¶ Ir po VIEŠPATIES tarno Mozės mirties, įvyko, kad VIEŠPATS tarė Nūno sūnui Jozuei, Mozės padėjėjui, sakydamas:
2„Mirė mano tarnas Mozė. Taigi dabar kelkis, eik per šitą Jordaną, tu ir visa šita tauta į šalį, kurią duodu jiems, Izraelio vaikams.
5Niekas nepajėgs atsilaikyti prieš tave per visas tavo gyvenimo dienas; kaip buvau su Moze, taip būsiu su tavimi: nenustosiu palaikyti tavęs ir nepasitrauksiu nuo tavęs.
6Būk stiprus ir drąsus, nes šitai tautai tu pats padalinsi kaip paveldėjimą šalį, kurią jiems duoti esu prisiekęs jų tėvams.
8Neleisk šitai įstatymo knygai pasitraukti nuo tavo burnos, bet mąstyk apie ją dieną ir naktį, kad rūpestingai elgtumeisi veikdamas pagal viską, kas joje parašyta, nes tada padarysi savo kelią sėkmingą ir tada tau gerai klosis.
9Argi tau neįsakiau?! Būk stiprus ir drąsus! Nebijok ir nenusigąsk! Nes VIEŠPATS, tavo Dievas, [yra] su tavimi, kad ir kur eitum!