1¶ Ir eidamas pro šalį [Jėzus] pamatė žmogų, aklą nuo gimimo.
2Ir jo mokytiniai paklausė jo, sakydami: „Mokytojau, kas nusidėjo – šitas [žmogus], ar jo tėvai, – kad jis gimė aklas?“
3Jėzus atsakė: ‹„Nei šitas ›[žmogus] nenusidėjo, nei jo tėvai, bet [jis gimė aklas], kad Dievo darbai būtų apreikšti jame.
4‹Man reikia dirbti darbus to, kuris mane siuntė, kol yra diena; ateina naktis, kada niekas ›‹negali dirbti.›
5‹Kol esu pasaulyje, esu pasaulio Šviesa.“›
6Tai pasakęs, jis spjovė žemėn, ir padarė purvo iš seilių, ir purvu patepė aklojo akis
7ir tarė jam: ‹„Eik, nusiplauk Siloamo tvenkinyje.“› (Išvertus [Siloamas] reiškia „Pasiųstas“.) Taigi jis nuėjo, nusiplovė ir parėjo regintis.
8¶ Tada kaimynai ir tie, kurie anksčiau matydavo jį esantį aklą, tarė: „Ar jis ne tas, kuris sėdėdavo ir elgetaudavo?“
9Vieni sakė, kad tai jis, bet kiti, kad jis [tik] yra panašus į jį; [bet] jis sakė: „Aš esu [tas].“
10Todėl jie klausinėjo jį: „Kaip tau buvo atvertos akys?“
11Jis atsakydamas tarė: „Žmogus, vadinamas Jėzumi, padarė purvo ir patepė mano akis, ir tarė man: ‚Eik į Siloamo tvenkinį ir nusiplauk.‘ Ir aš nuėjęs ir nusiplovęs, praregėjau.“
12Tada jie tarė jam: „Kur jis yra?“ Jis tarė: „Nežinau.“
13¶ Jie nuvedė pas fariziejus tą, kuris anksčiau [buvo] aklas.
14O buvo šabas, kai Jėzus padarė purvo ir atvėrė jo akis.
15Tada ir fariziejai vėl jį klausinėjo, kaip jis praregėjo. O jis tarė jiems: „Jis uždėjo man ant akių purvo, aš nusiploviau ir regiu.“
16Tada kai kurie fariziejai sakė: „Šitas žmogus nėra iš Dievo, nes jis nesilaiko šabo.“ Kiti sakė: „Kaip gali žmogus, [kuris yra] nusidėjėlis, daryti tokius antgamtinius ženklus?“ Ir tarp jų atsirado ir liko susiskaldymas.
17Jie vėl sako aklajam: „Kadangi jis tau atvėrė akis, ką tu [pats] sakai apie jį?“ O jis tarė: „Jis yra pranašas.“
18Bet žydai netikėjo [tai] apie jį, kad jis būdavo aklas, bet praregėjo, kol jie pasišaukė praregėjusiojo tėvus.
19Ir jie paklausė jų, sakydami: „Ar šitas yra jūsų sūnus, kurį sakote gimus aklą? Tai kaip jis dabar regi?“
20Jo tėvai jiems atsakydami tarė: „Žinome, kad šitas yra mūsų sūnus ir kad jis gimė aklas.
21Bet kaip jis dabar regi, nežinome, nei kas jam atvėrė akis, nežinome; jis yra pilnametis – jį patį klauskite! Jis pats kalbės už save.“
22Šituos [žodžius] kalbėjo jo tėvai, nes jie žydų bijojo. Mat žydai jau buvo susitarę, kad jeigu kas nors jį išpažins esant Kristų, tas bus pašalintas iš sinagogos.
23Todėl jo tėvai pasakė: „Jis yra pilnametis – jį patį klauskite!“
24Tada jie vėl pašaukė tą žmogų, kuris būdavo aklas, ir jam tarė: „Atiduok šlovę Dievui! Mes žinome, kad tas žmogus yra nusidėjėlis.“
25Tada jis atsiliepdamas tarė: „Ar jis nusidėjėlis, aš nežinau. Viena žinau, kad nors buvau aklas, dabar regiu.“
26Tada jie vėl tarė jam: „Ką jis tau padarė? Kaip jis atvėrė tavo akis?“
27Jis atsakė jiems: „Jau jums pasakiau, bet jūs nesiklausėte. Kodėl vėl norite išklausyti? Nejaugi ir jūs norite tapti jo mokytiniais?“
28Tada jie išplūdo jį ir tarė: „Tu esi jo mokytinis; bet mes esame Mozės mokytiniai.
29Mes žinome, kad Dievas yra kalbėjęs Mozei, bet iš kur yra šitas, mes nežinome.“
30Žmogus atsakydamas jiems tarė: „Tuo juk ir reikia stebėtis, kad jūs nežinote, iš kur jis yra, o vis dėlto jis man atvėrė akis!
31Mes gi žinome, kad Dievas neišklauso nusidėjėlių, bet jeigu kas yra Dievo garbintojas ir vykdo jo valią, tą jis išklauso.
32Nuo pasaulio pradžios negirdėta, kad kas būtų atvėręs aklo gimusio akis!
33Jeigu šitas nebūtų iš Dievo, jis nieko nepajėgtų padaryti.“
34Jie atsakydami jam tarė: „Tu visas gimei nuodėmėse, ir tu mus mokai?!“ Ir jie išmetė jį lauk.
35¶ Jėzus išgirdo, kad jie išmetė jį, ir suradęs jį, jam tarė: ‹„Ar tu pasitiki Dievo Sūnumi?“›
36Jis atsakydamas tarė: „Kas jis, Viešpatie, kad juo pasitikėčiau?“
37Ir Jėzus jam tarė: ‹„Tu esi jį matęs, ir jis yra tas, kuris kalba su tavimi.“›
38Tada jis tarė: „Tikiu, Viešpatie!“ – ir pagarbino jį.
39¶ Ir Jėzus tarė: ‹„Dėl teismo aš atėjau į šį pasaulį, kad aklieji regėtų ir regintieji apaktų.“›
40Ir [kai kurie] iš fariziejų, kurie buvo su juo, išgirdo tuos [žodžius] ir jam tarė: „Nejaugi ir mes esame akli?“
41Jėzus jiems tarė: ‹„Jeigu būtumėte akli, neturėtumėte nuodėmės, bet dabar sakote: ‚Mes regime!‘ – Todėl jūsų nuodėmė pasilieka.“›