1¶ Iš fariziejų buvo žmogus, vardu Nikodemas, [vienas iš] žydų valdytojų.
2Šitas nakčia atėjo pas Jėzų ir jam tarė: „Rabi, mes žinome, kad tu esi atėjęs nuo Dievo mokytojas, nes niekas negali daryti šitų antgamtinių ženklų, kuriuos tu darai, jei Dievas nėra su juo.“
3Jėzus atsakydamas jam tarė: ‹„Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: jei kas nėra gimęs iš naujo, jis negali matyti Dievo karalystės.“›
4Nikodemas jam sako: „Kaip žmogus gali gimti, būdamas senas? Ar jis gali antrą kartą įeiti į savo motinos įsčias ir gimti?“
5Jėzus atsakė: ‹„Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: jei kas nėra ›‹gimęs iš vandens ir Dvasios, ›[tas] negali įeiti į Dievo karalystę.
6‹Tas, kuris yra gimęs iš kūno, yra kūnas; o tas, kuris yra gimęs iš Dvasios, yra dvasia.›
7‹Nesistebėk, kad tau pasakiau: jums būtina gimti iš naujo.›
8‹Vėjas pučia, kur jis nori, ir tu girdi jo garsą, bet nežinai, iš kur ateina ir kurlink nueina. Kiekvienas, kuris yra ›‹gimęs iš Dvasios, yra taip ›[besielgiantis žmogus].“
9Nikodemas atsakydamas jam tarė: „Kaip tai gali būti?“
10Jėzus atsakydamas jam tarė: ‹„Tu esi Izraelio mokytojas ir nežinai šitų dalykų?›
11‹Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: mes kalbame, ką žinome, ir liudijame, ką matėme, o jūs nepriimate mūsų liudijimo.›
12‹Jei pasakiau jums žemiškus dalykus ir jūs netikite, tai kaipgi jūs tikėsite, jei pasakysiu jums dangiškus dalykus?›
13‹Ir niekas nėra ›‹pakilęs į dangų išskyrus tą, kuris nužengė iš dangaus, – Žmogaus Sūnus, kuris yra danguje.›
14‹Ir kaip Mozė dykumoje iškėlė gyvatę, taip turi būti iškeltas Žmogaus Sūnus,›
15‹kad kiekvienas, kuris juo tiki, nepražūtų, bet turėtų amžiną ›‹gyvenimą.›
16‹Nes Dievas taip mylėjo pasaulį, jog davė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris juo tiki, nepražūtų, bet turėtų amžiną ›‹gyvenimą.›
17‹Dievas gi nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad jis pasaulį nuteistų, bet kad pasaulis per jį būtų išgelbėtas.›
18‹Kas juo tiki ›[yra] neteisiamas, o kas netiki, jau yra nuteistas, nes nėra tikėjęs Dievo viengimio Sūnaus vardu.
19‹Ir šis yra nuteisimo ›[pagrindas]: Šviesa yra atėjusi į pasaulį, bet žmonės labiau mylėjo tamsą nei Šviesą, nes jų darbai buvo blogi.
20‹Nes kiekvienas, kuris daro nedorus dalykus, neapkenčia Šviesos ir neina į Šviesą, kad jo darbai nebūtų ›‹išpeikti.›
21‹Bet kas vykdo tiesą, tas eina į Šviesą, idant jo darbai būtų aiškiai atskleisti, kad jie nuveikti Dieve.“›
22¶ Po šių dalykų Jėzus ir jo mokytiniai atėjo į Judėjos kraštą, ir ten jis su jais kurį laiką išbuvo ir krikštydavo.
23O Enone, arti Salimo, Jonas irgi krikštydavo, nes ten buvo daug vandens. [Žmonės] ateidavo ir būdavo pakrikštijami,
24mat Jonas dar nebuvo įmestas į kalėjimą.
25Tada iškilo klausimas tarp [kai kurių] Jono mokytinių ir [tam tikrų] žydų dėl apeiginio apsivalymo.
26Ir jie atėjo pas Joną ir jam tarė: „Rabi, tas, kuris buvo su tavimi anapus Jordano, kurį tu esi paliudijęs, štai jis krikštija, ir visi eina pas jį.“
27Jonas atsakydamas tarė: „Žmogus nieko negali pasiimti, jeigu jam nebūtų duota iš dangaus.
28Jūs patys man liudijate, kad aš pasakiau: aš nesu Kristus, bet kad esu pasiųstas pirma jo.
29Kas turi nuotaką, tas yra jaunikis; bet jaunikio draugas, kuris stovi šalia ir jo klausosi, džiaugte džiaugiasi jaunikio balsu. Taigi šis mano džiaugsmas yra pilnatviškas.
30Jam būtina eiti didyn, bet man – mažėti.
31Kas ateina iš aukštai, yra aukščiau visų. Kas yra iš žemės, yra žemiškas ir kalba žemiškai. Kas ateina iš dangaus, yra aukščiau visų
32ir jis liudija tai, ką jis yra matęs ir girdėjęs, o niekas jo liudijimo nepriima.
33Kas yra priėmęs jo liudijimą, tas užantspaudavo tai, kad Dievas yra tiesakalbis.
34Nes tas, kurį Dievas yra atsiuntęs, kalba Dievo žodžius, nes Dievas duoda Dvasią be saiko.
35Tėvas myli Sūnų, ir visa yra atidavęs į jo ranką.
36Kas pasitiki Sūnumi, turi amžiną gyvenimą, o kas atsisako tikėti Sūnumi – gyvenimo nematys; priešingai, Dievo rūstybė pasilieka ant jo.“