2Ir kareiviai, nupynę vainiką iš erškėčių, uždėjo jam ant galvos ir apsiautė jį purpurine skraiste
3ir tarė: „Sveikas, žydų karaliau!“, ir vis daužė Jėzui [per veidą].
4Taigi Pilotas dar kartą išėjo [laukan] ir jiems *tarė: „Štai išvedu jį jums, kad žinotumėte, jog nerandu jokios kaltės jame.“
5Tada Jėzus išėjo [laukan] nešinas erškėčių vainiku ir purpurine skraiste. O [Pilotas] jiems *tarė: „Štai žmogus!“
6Taigi, kai aukštieji kunigai ir patikėtiniai jį pamatė, jie šaukė, sakydami: „Nukryžiuok [jį], nukryžiuok!“ Pilotas jiems *tarė: „Jį paimkite jūs patys ir nukryžiuokite, nes aš jame nerandu kaltės!“
7Žydai jam atsakė: „Mes turime įstatymą, ir pagal mūsų įstatymą jis turi mirti, nes jis paskyrė save Dievo Sūnumi.“
8Taigi, kai Pilotas išgirdo tą pasakymą, jis dar labiau išsigando
9ir vėl nuėjo į teismo aikštę ir *pasakė Jėzui: „Iš kur tu esi?“ Bet Jėzus jam neatsakė.
10Tada Pilotas jam *tarė: „Nekalbi su manimi? Ar nežinai, kad turiu valdžią tave nukryžiuoti ir turiu valdžią tave paleisti?!“
11Jėzus atsakė: ‹„Tu prieš mane neturėtum jokios ›‹valdžios, jei tau nebūtų duota iš aukštybių. Todėl tas, kuris mane ›‹perdavė tau, turi didesnę nuodėmę.“›
12Ir nuo tol Pilotas vis pasistengė jį paleisti, bet žydai vis šaukė, sakydami: „Jei šitą paleisi, nesi ciesoriaus draugas. Kiekvienas, kuris darosi karaliumi, kalba prieš ciesorių.“
13Tada Pilotas, išgirdęs tą pasakymą, išvedė Jėzų laukan ir atsisėdo į teismo krasę vietoje, pavadintoje „Akmenų grindinys“, o hebrajiškai – Gabata.
14O tai buvo Aplenkimo [šventės] Pasirengimo [diena] ir apie šeštą valandą. Ir jis *tarė žydams: „Štai jūsų karalius!“
15Bet jie šaukė: „Šalin, šalin! Nukryžiuok jį!“ Pilotas jiems *tarė: „Ar man nukryžiuoti jūsų karalių?“ Aukštieji kunigai atsakė: „Neturime karaliaus, tiktai ciesorių!“
16Taigi tuomet jis atidavė jiems jį, kad būtų nukryžiuotas. O jie paėmė ir nusivedė Jėzų.
17Ir jis, nešdamas savo kryžių, išėjo į vadinamąją Kaukolės vietą, kuri hebrajiškai vadinama Golgota,
18kur jie nukryžiavo jį, o su juo kitus du vienoje ir antroje pusėje, bet Jėzų viduryje.
19O be to Pilotas parašė užrašą ir prisegė [jį] prie kryžiaus. Buvo parašyta: „Jėzus Nazarietis, žydų karalius.“
20Tad šį užrašą skaitė daugybė žydų, nes vieta, kur Jėzus buvo nukryžiuotas, buvo arti miesto, o parašyta buvo hebrajiškai, graikiškai [ir] lotyniškai.
21Tad žydų aukštieji kunigai tarė Pilotui: „Nerašyk: „Žydų Karalius„“, bet, „Šitas sakė: „Aš esu žydų Karalius“.“
22Pilotas atsakė: „Ką parašiau, parašiau!“
23O kareiviai, kai buvo nukryžiavę Jėzų, paėmė jo drabužius ir padalijo juos į keturias dalis – kiekvienam kareiviui po dalį; [pasiėmė] ir tuniką. O tunika buvo be siūlės, nuo viršaus ištisai austa.
24Todėl jie vieni kitiems tarė: „Neplėšykime jοs, bet meskime dėl jos burtą, kam teks“, – kad išsipildytų šventraštis, kuris sako: „ Jie pasidalijo tarpusavyje mano drabužius ir dėl mano apdaro metė burtą.“ Būtent dėl to kareiviai padarė šituos dalykus.
25Tuo tarpu prie Jėzaus kryžiaus stovėjo jo motina bei jo motinos sesuo, Kleopo [žmona] Marija, ir Marija Magdalietė.
26Taigi Jėzus, pamatęs motiną ir šalia stovintį mokytinį, kurį jis mylėjo, *tarė savo motinai: ‹„Moterie, štai tavo sūnus!“›
27Po to jis *tarė mokytiniui: ‹„Štai tavo motina!“› Ir nuo tos valandos tas mokytinis pasiėmė ją į savo [namus].
28Po to, žinodamas, jog jau viskas atlikta, kad išsipildytų šventraštis, Jėzus *tarė: ‹„Trokštu.“›
29O tenai buvo pastatytas indas, pilnas acto. Ir jie, pripildę kempinę acto ir uždėję [ją] ant yzopo [šakelės], prikišo prie jo burnos.
30Taigi, kai Jėzus buvo ėmęs acto, jis tarė: ‹„Atlikta!“› Ir, nulenkęs galvą, atidavė dvasią.
31Taigi, dėl to, kad buvo Pasirengimo [diena], žydai, kad kūnai neliktų ant kryžiaus per šabą, – nes ta šabo diena buvo didi, – prašė Pilotą, kad būtų sulaužytos jų kojos ir [kūnai] būtų nuimti.
32Tad atėjo kareiviai ir sulaužė pirmojo kojas, taip pat kito, kuris buvo su juo nukryžiuotas.
33Bet kai, priėję prie Jėzaus, pamatė jį jau mirus, jie nebelaužė jam kojų,
34tik vienas iš kareivių ietimi perdūrė jam šoną, ir tuojau ištekėjo kraujo ir vandens.
35Ir tas, kuris [tai] matė, yra paliudijęs (ir jo liudijimas yra tiesa, ir jis žino, kad sako tiesą), kad tikėtumėte jūs.
36Nes šitie dalykai įvyko, kad išsipildytų šventraštis: Nė vienas jo kaulas nebus sulaužytas.
37Ir vėl, kitas šventraštis sako: „ Jie žiūrės į tą, kurį perdūrė.“
38Ir po šitų [įvykių] Juozapas iš Arimatėjos, būdamas Jėzaus mokytinis, – tik slaptas dėl žydų baimės, – paprašė Pilotą, kad [tas jam] leistų pasiimti Jėzaus kūną, ir Pilotas leido. Tad jis atėjo ir pasiėmė Jėzaus kūną.
39Taip pat atėjo ir Nikodemas, kuris iš pradžių buvo atėjęs pas Jėzų nakčia, atnešdamas apie šimto svarų miros ir alavijo mišinio.
40Taigi, jie paėmė Jėzaus kūną ir suvyniojo jį į linines drobules su kvepalais, kaip yra paprotys žydams paruošti laidojimui.
41O toje vietoje, kur jis buvo nukryžiuotas, buvo sodas, o tame sode naujas kapo rūsys, kuriame dar niekas nebuvo laidotas.
42Taigi dėl žydų Pasirengimo [dienos] jie ten paguldė Jėzų, nes kapas buvo arti.