1¶ Pasakęs tuos [žodžius], Jėzus išėjo su savo mokytiniais į kitą žiemą tekančio upelio „Kedron“ pusę, kur buvo sodas, į kurį įėjo jis ir jo mokytiniai.
2O jo išdavikas Judas taip pat žinojo tą vietą, nes Jėzus dažnai ten susieidavo su savo mokytiniais.
3Taigi Judas, gavęs būrį [kareivių] ir patikėtinių iš aukštųjų kunigų ir fariziejų, *atėjo ten su žibintais, deglais ir ginklais.
4Todėl Jėzus, žinodamas visa, kas jam atsitinka, išėjo [į priekį] ir jiems tarė: ‹„Ko ieškote?“›
5Jie atsakė jam: „Jėzaus Nazariečio“. Jėzus jiems *tarė: ‹„AŠ ESU ›[tas]“. O jo išdavikas Judas irgi stovėjo su jais.
6Taigi, kai tik jis ištarė jiems: ‹„AŠ ESU ›[tas]“, jie atsitraukė ir parpuolė ant žemės.
7Tada jis vėl juos paklausė: ‹„Ko ieškote?“› Ir jie tarė: „Jėzaus Nazariečio“.
8Jėzus atsakė: ‹„Jums pasakiau, kad AŠ ESU tas. Taigi jei ieškote manęs, tai leiskite šitiems pasišalinti“, –›
9kad išsipildytų žodis, kurį jis buvo pasakęs: ‹„Iš tų, kuriuos man davei, ›‹nepraradau nė vieno“.›
10Tada Simonas Petras, kuris turėjo kalaviją, išsitraukė jį, smogė vyriausiojo kunigo tarnui ir nukirto jam dešinę ausį. O to tarno vardas buvo Malkus.
11Tada Jėzus pasakė Petrui: ‹„Kišk savo kalaviją į makštį! Argi neturėčiau gerti tos taurės, kurią Tėvas man yra davęs?!“›
12Tada būrys, jo vadas ir žydų patikėtiniai sučiupo Jėzų, jį surišo
13ir nuvedė jį pirma pas Aną, nes jis buvo uošvis Kajafo, kuris tais metais buvo vyriausiasis kunigas.
14O Kajafas buvo tas, kuris buvo pataręs žydams, kad yra naudinga, [jog] vienas žmogus mirtų už liaudį.
15¶ O paskui Jėzų nusekė Simonas Petras ir kitas mokytinis. Tas mokytinis buvo pažįstamas vyriausiajam kunigui ir įėjo su Jėzumi į vyriausiojo kunigo kiemą.
16Bet Petras liko stovėti prie durų. Tada išėjo anas mokytinis, kuris buvo pažįstamas vyriausiajam kunigui, ir kalbėjo su durininke ir įsivedė Petrą.
17Tada tarnaitė durininkė *pasakė Petrui: „Ar ir tu nesi [vienas] iš šito žmogaus mokytinių?“ Jis *pasakė: „Nesu!“
18O ten stoviniavo tarnai ir patikėtiniai, dėl šalčio susikūrę ugnį iš anglių. Petras taip pat buvo su jais, stovinėdamas ir šildydamasis.
19¶ Tada vyriausiasis kunigas paklausė Jėzaus apie jo mokytinius ir apie jo mokslą.
20Jėzus jam atsakė: ‹„Aš viešai kalbėjau pasauliui. Aš visada mokiau sinagogoje ir šventykloje, kur visuomet susieina žydai, ir slapčia nieko nekalbėjau.›
21‹Kodėl mane klausinėji? Klausinėk tuos, kurie yra girdėję, ką jiems kalbėjau. Štai jie žino, ką aš sakiau.“›
22Ir jam tai pasakius, vienas iš šalia stovinčių patikėtinių daužė Jėzui [per veidą], sakydamas: „Šitaip tu atsakai vyriausiajam kunigui?!“
23Jėzus jam atsakė: ‹„Jei neteisingai pasakiau, liudyk apie tai, kas neteisinga, bet jei teisingai, kam mane muši?“›
24(Taigi, Anas pasiuntė jį surištą pas vyriausiąjį kunigą Kajafą.)
25¶ Tuo tarpu Simonas Petras tebestovėjo ir šildėsi. Todėl jie tarė jam: „Ar ir tu nesi [vienas] iš jo mokytinių?“ Jis išsigynė, sakydamas: „Nesu!“
26Vienas iš vyriausiojo kunigo tarnų, giminaitis to, kuriam Petras nukirto ausį, *pasakė: „Argi aš tavęs nemačiau sode kartu su juo?“
27Tada Petras vėl išsigynė, ir tuojau pragydo gaidys.
28¶ Tada jie *nuvedė Jėzų nuo Kajafo į teismo aikštę, – o buvo anksti, – bet jie patys nėjo į teismo aikštę, kad nesusiterštų, bet kad galėtų valgyti Aplenkimo [avinėlį].
29Tada Pilotas išėjo pas juos ir tarė: „Kokį kaltinimą keliate prieš šitą žmogų?“
30Jie atsakydami jam tarė: „Jeigu jis nebūtų blogadarys, nebūtume tau jo perdavę.“
31Tada Pilotas tarė jiems: „Jį paimkite jūs patys ir jį teiskite pagal savo įstatymą!“ Tada žydai jam tarė: „Mums neteisėta nė vieno nužudyti“, –
32kad išsipildytų Jėzaus žodis, kurį jis buvo pasakęs, nurodydamas, kokia mirtimi jam numatyta mirti.
33Tada Pilotas vėl įėjo į teismo aikštę ir pasišaukė Jėzų ir jam tarė: „Ar tu esi žydų karalius?“
34Jėzus jam atsakė: ‹„Ar tu tai sakai ›‹vadovaudamasis savimi, ar kiti apie mane tau pasakė?“›
35Pilotas atsakė: „Nejaugi aš esu žydas?! Tavo tauta ir aukštieji kunigai tave man perdavė. Ką padarei?“
36Jėzus atsakė: ‹„Mano karalystė yra ne iš šio pasaulio. Jeigu mano karalystė būtų iš šio pasaulio, tuomet mano ›‹pavaldiniai kovotų, kad aš nebūčiau atiduotas žydams. Bet ›‹iš tikrųjų mano karalystė nėra iš čia.“›
37Todėl Pilotas jam tarė: „Vadinasi, tu esi karalius?“ Jėzus atsakė: ‹„Tu tai sakai, ›‹nes ›‹aš esu karalius. Aš tam esu gimęs ir tam atėjęs į pasaulį, kad liudyčiau tiesą. Kiekvienas, kuris yra ›‹iš tiesos, klauso mano balso.“›
38Pilotas jam *pasakė: „Kas yra tiesa?“ Ir tai taręs jis vėl išėjo pas žydus ir jiems *tarė: „Aš nerandu jame jokios kaltės.
39Vis dėlto jūs turite paprotį, kad per Aplenkimo [šventę] paleisčiau jums vieną [suimtąjį]. Taigi ar norite, kad paleisčiau jums žydų karalių?“
40Tada jie visi vėl šaukė, sakydami: „Ne šitą, bet Barabą!“ O Barabas buvo plėšikas.