1¶ O prieš Aplenkimo šventę, Jėzus, žinodamas, kad buvo atėjusi jo valanda, jog jis turi išeiti iš šio pasaulio pas Tėvą, mylėjęs savuosius, kurie buvo pasaulyje, jis mylėjo juos iki galo.
2Ir pasibaigus vakarienei, velniui jau įdėjus į Simono [sūnaus] Judo Iskarijoto širdį jį išduoti,
3Jėzus, žinodamas, kad Tėvas visa atidavęs į jo rankas ir kad jis išėjo nuo Dievo ir eina pas Dievą,
4*kėlėsi nuo vakarienės [stalo] ir *padėjo į šoną savo viršutinius drabužius ir, paėmęs rankšluostį, [juo] apsijuosė.
5Po to jis *įpylė vandens į praustuvę ir ėmė mazgoti mokytiniams kojas bei šluostyti [jas] rankšluosčiu, kuriuo buvo apsijuosęs.
6Tada jis *priėjo prie Simono Petro ir šis jam *tarė: „Viešpatie, nejaugi tu mazgosi man kojas?!“
7Jėzus atsakydamas tarė jam: ‹„Tu dabar nesupranti, ką aš darau, bet ›‹po šių dalykų ›‹suvoksi.“›
8Petras jam *tarė: „Nieku būdu nemazgosi man kojų per amžius!“ Jėzus jam atsakė: ‹„Jeigu tavęs nenumazgosiu, ›[vadinasi], tu su manimi neturi dalies.“
9Simonas Petras jam *tarė: „Viešpatie, ne tik mano kojas, bet ir rankas ir galvą!“
10Jėzus jam *tarė: ‹„Kas yra ›‹nuplautas, tam nereikia nieko kito, kaip tik kojas nusimazgoti, nes yra visas švarus – ir jūs esate švarūs, bet ne visi.“›
11Nes jis žinojo, kas jį išduosiąs, todėl pasakė: ‹„Ne visi esate švarūs.“›
12Taigi, kai jau buvo numazgojęs jiems kojas ir pasiėmęs savo drabužius [ir] vėl atsilošęs [prie stalo], jis tarė jiems: ‹„Ar suprantate, ką jums padariau?›
13‹Jūs mane vadinate Mokytoju ir Viešpačiu, ir gerai sakote, nes aš ›[toks ir] esu.
14‹Jei tad aš – Viešpats ir Mokytojas – numazgojau jums kojas, ›[tai] ir jūs privalote vieni kitiems kojas mazgoti.
15‹Nes esu jums davęs pavyzdį, kad ir jūs taip darytumėte, kaip aš jums dariau.›
16‹Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: nei tarnas nėra didesnis už savo šeimininką, nei pasiųstasis didesnis už savo siuntėją.›
17‹Jei žinote šiuos dalykus, – esate palaiminti, jei juos darote.›
18¶ ‹Ne apie jus visus kalbu. Aš žinau, ›‹kuriuos išsirinkau, bet taip yra, kad išsipildytų šventraštis: ›‹ Tas, kuris su manimi valgo duoną, pakėlė prieš mane savo kulną›.
19‹Sakau jums ›‹pradedant dabar, prieš įvykstant, kad įvykus tikėtumėte, jog ΑŠ ESU tas›.
20‹Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas priima bet kurį ›[asmenį], kurį siunčiu, tas priima mane, o kas priima mane, tas priima tą, kuris mane siuntė.“
21¶ Pasakęs tuos dalykus, Jėzus buvo sukrėstas dvasioje ir liudijo tardamas: ‹„Iš tiesų, iš tiesų sakau jums, kad mane išduos vienas iš jūsų!“›
22Todėl mokytiniai ėmė žvalgytis vieni į kitus nesuvokdami, apie kurį jis kalbąs.
23O vienas jo mokytinių, kurį Jėzus mylėjo, buvo atsilošęs [valgyti] prie Jėzaus užančio.
24Todėl Simonas Petras *parodė jam gestą, kad pasiklaustų, kas būtų tas, apie kurį jis kalba.
25Tad pasilinkęs prie Jėzaus krūtinės, šis *pasakė jam: „Kas jis, Viešpatie?“
26Jėzus *atsakė: ‹„Tai tas, kuriam ›‹pamirkęs paduosiu gabaliuką ›[duonos].“ Ir įmirkęs gabaliuką *padavė [jį] Judui Iskarijotui, Simono [sūnui].
27Ir po gabaliuko Šėtonas įėjo į jį. Tada Jėzus jam tarė: ‹„Ką darai, daryk greičiau!“›
28Tačiau, nė vienas iš atsilošusių [prie stalo] nesuprato, kodėl jis [taip] pasakė jam.
29Nes kai kurie manė, kadangi Judas turėjo kasą, kad Jėzus jam *sakęs: „Nupirk, ko mums reikia šventei“, arba kad jis ką nors duotų vargšams.
30Tad anas, priėmęs [duonos] gabaliuką, tuojau išėjo; o buvo naktis.
31¶ Taigi, kai [tas] buvo išėjęs, Jėzus *tarė: ‹„Žmogaus Sūnus ›‹jau dabar pašlovintas, ir Dievas jau pašlovintas ›‹per jį.›
32‹Jei Dievas ›‹jau pašlovintas ›‹per jį, tai ir Dievas jį pašlovins per save – ir tuojau jį pašlovins.›
33‹Vaikeliai, ›‹dar trumpą laiką ›‹būsiu su jumis. Jūs manęs ieškosite; ir kaip sakiau žydams: ‚kur aš einu, jūs negalite ateiti‘, – taip dabar ir jums sakau.›
34‹Jums duodu ›‹naują įsakymą, kad jūs vieni kitus mylėtumėte – kaip aš jus mylėjau, kad ir jūs taip mylėtumėte vienas kitą.›
35‹Iš to visi pažins, kad esate mano mokytiniai, jei ›‹mylėsite vieni kitus.“›
36¶ Simonas Petras jam *tarė: „Viešpatie, kur eini?“ Jėzus jam atsakė: ‹„Kur einu, tu dabar negali sekti paskui mane, bet vėliau seksi paskui mane.“›
37Petras jam *tarė: ‹„Viešpatie, kodėl negaliu sekti paskui tave dabar? Aš savo gyvybę guldysiu už tave!“›
38Jėzus jam atsakė: ‹„Ar savo gyvybę guldysi už mane? Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: jokiu būdu gaidys nepragys, iki tu triskart manęs ›‹išsižadėsi!“›